„Laiko klausimas buvo ir prieš 10 metų ar prieš 15 metų. Rusijos grėsmės Lietuva niekada nenuvertino, bet pasirengimas tas grėsmes atremti buvo nevienodas“, – antradienį žurnalistams Seime teigė A. Anušauskas.
„Sudėtinga geopolitinė padėtis susiklostė ne vakar ir ne pernai. Sudėtinga buvo jau 2021 m. pabaigoje. (...) Ji nei geresnė, nei blogesnė. Tiesiog sudėtinga. Manau, kad mūsų reakcija neturėtų tokia būti, kaip kartais politikai.... Senas toks posakis – politikas yra tas, kuris paaiškina labai gerai, kas bus ateityje. Ir lygiai taip pat paaiškina, kai tai neįvyksta – kodėl tai neįvyko. Manau, scenarijus mes galime burti kokius norime, bet viskas priklauso nuo mūsų pačių pasirengimo“, – komentavo jis.
A. Anušauskas nurodo, kad ir situacija Ukrainoje – nepaisant įstrigusio kontrpuolimo – per keletą metų pasikeitė ir nebėra tokia pati, kaip anksčiau.
„Manau, pasikeitė požiūris į Ukrainą, pirmiausiai, ir šalių pasitikėjimas ja. Tai teberodo parama Ukrainai, kurios ji neturėjo prieš beveik dvejus metus. Tą galime visi patvirtinti – tai akivaizdu“, – teigė jis.
„Suprantu, kad civiliams ir politikams karas atrodo šiek tiek kitaip, jeigu nepavyksta koks nors kontrpuolimas arba vyksta ne tokiais tempais, kokius lūkesčius turi politikai – politika atspindi visuomenės lūkesčius, o jie dažniausiai yra aukštesni“, – teigė jis, pridurdamas, kad „karas tokiems lūkesčiams dažniausiai nepasiduoda“.
„Žiūrint į tą sudėtingą padėtį, reikia matyti, vis dėlto, ir tas puses, kurios leido ir stabilizuoti situaciją ir jai neblogėti. Tai yra įvykęs faktas“, – akcentavo ministras.
Ministras sureagavo ir į jo vadovaujamai ministerijai skirtas pastabas dėl pasyvios pozicijos visuotinio šaukimo klausimo. Anksčiau Eltai komentavę opozicijos atstovai, reaguodami į G. Landsbergio pasisakymus, atkreipė dėmesį, jog ilgą laiką ruošta šaukimo sistemos reforma kol kas taip ir nėra pasiekusi Seimo.
„Mes esame parengę, suderinę su institucijomis, atidavę viską Vyriausybei. (...) Priėmus biudžetą, bus ir šauktiniai“, – aiškino jis, kad šaukimo tvarkos pokyčiai reikalaus papildomų resursų ir laiko, kol bus įgyvendinti.
Visgi, klausiamas, ar šiuos savo argumentus ir matymą bandė išdėstyti partijos pirmininkui, viešojoje erdvėje jau antrą dieną kalbėdamas gerokai aštresne retorika, A. Anušauskas nurodė – nepaisant išsiskiriančių prognozių, ministrų grėsmių suvokimas yra vieningas.
„Šiuo atveju, ne mano tikslas aiškinti kitam politikui, ką jis turėtų kalbėti. Kiekvienas politikas kalba taip, kaip mano esant reikalinga. Mūsų požiūriai, ateities scenarijai gal kažkiek skiriasi, bet bendras supratimas apie grėsmes, manau, tapatus“, – apibendrino jis.
Kaip pranešta anksčiau, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.
„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – išskirtiniame interviu Eltai sakė G. Landsbergis.
„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – laidoje „ELTA kampas“ akcentavo ministras.
Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gręsiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.
„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė politikas.
