„Kiekvienas įsigijimas vertinamas ne tik pagal tai, ką mes kažkada suplanavome, bet ir reaguojant į kintančią regiono saugumo situaciją ir Ukrainos pamokas. Ir HIMARS'ai, ir „Cezariai“, ir „Switchblade'ai“, ir NASAMS sistema, ir koviniai dronai – jie atsirado būtent įvertinus pamokas“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį patikino A. Anušauskas.
Mato galimybę pradėti masinę lietuviškų dronų gamybą
Pasak jo, priemonės perkamos ir atsižvelgiant į tai, kiek jos bus efektyvios realizuojant „tikrus planus“.
Lietuva, anot A. Anušausko, dar šių metų pabaigoje ar ateinančių metų pradžioje galėtų pradėti masinę lietuviško dizaino ir komplektacijos kovinių dronų gamybą. Visi šių dronų komponentai būtų surinkti ir pagaminti Lietuvoje.
„Nebuvo slaptas dalykas, kad būtent Lietuvos įmonės vysto konkrečius skraidančio šaudmens projektus. Ne tik vysto kažkokius prototipus, bet darbas tikrai vyksta, bus pabaigtas. Ko gero, šių metų gale–kitų metų pradžioje turėsime realizuotus projektus ir bus galima į konvejerinę gamybą pastatyti grynai lietuviškos komplektuotės dronus“, – sakė A. Anušauskas.
Jis pabrėžė, kad šie dronai būtų „išimtinai lietuviškos komplektacijos“ įskaitant ir jų „smegenis“ bei optiką.
Bendrai ministras teigė, kad šiuo metu 70 proc. visų pagrindinių ginkluotės įsigijimų yra skirti divizijos vystymui.
A. Anušauskas taip pat priminė apie Baltijos šalių susitarimą didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemą HIMARS vystyti kartu.
„Mokymai, logistika, papildomų raketų įsigijimas. Nuo 2025–2026 metų sandūros ši sistema atsidurs Lietuvoje“, – pažymėjo politikas.
Jis tvirtino, kad Lietuva įsigyja ir artimojo nuotolio priešlėktuvines raketines sistemas „RBS-70“.
Sako, kad Lietuvoje pradės veikti rotacinė oro gynyba
„Lietuva turi artimo ir vidutinio nuotolio sistemas, kurios vystomos toliau.
Mes turime papildomas sutartis dėl, sakyčiau, labai įdomių sprendimų šioje srityje ir, manau, jas realizuosime. Tariamės su amerikiečiais dėl tolimesnio bendravimo vystant oro gynybos sistemas. Visi puikiai supranta, ir vėlgi Ukrainos karo patirtis [rodo], kad oro gynyba turi būti kuo stipresnė“, – dėstė A. Anušauskas ir pažymėjo, kad šįmet Lietuvoje pradės veikti „iš dalies“ rotacinė oro gynybos sistema, dėl kurios tartasi Vilniuje.
„Tariamės dėl konkrečių oro gynybos sistemų atsiradimo Lietuvoje iki „Patriot“ imtinai. Tai bus jau šiais metais. Norime, kad ta rotacija tęstųsi kuo ilgiau, bet čia nemenkos išlaidos įvairioms šalims. Bet darbas šitoje srityje vyksta“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Lietuva dėl rotacinės oro gynybos kalbasi su tomis Europos valstybėmis, kurios tokius pajėgumus turi, teigė A. Anušauskas. Anot jo, siekiama, kad rotacinė oro gynyba veiktų visus metus.
„Mūsų tikslas – kad įsisuktų rotaciją panašiu principu kaip vykdoma oro policijos misija <...>. Šiuo atveju yra lūkestis, kad tas principas būtų nevienkartinis, tai yra vienam ar kitam mėnesiui, bet uždengtų visus mūsų kalendorinius mėnesius ir gerokai padidintų mūsų oro gynybos galimybes“, – dėstė krašto apsaugos ministras.
Užsimindamas apie kariuomenės modernizaciją, A. Anušauskas pažymėjo, kad „ne tankuose esmė“, ir nurodė, kad kariuomenė pirmenybę teikia penktiems prioritetams. Tai – manevras, oro erdvės gynyba, parama ugnimi, žvalgybos pajėgumai ir individuali kario ekipuotė.
Žada aprūpinti apie 20 tūkst. karių
Apie paskutinį prioritetą ministras pakalbėjo daugiau ir papasakojo, kuo šįmet bus aprūpinti apie 20 tūkst. karių.
„Šiais metais, vykdant Modernaus kario programą, mes pagal daugelį pozicijų, kuo reikėtų aprūpinti mūsų karius, nuo šarvinių liemenių iki balistinių šalmų, nuo optinių taikiklių iki naktinio matymo prietaisų, lazerinių taikiklių, ugnies-garso slopinimo sistemų, ekipuotės, medicininių priemonių, tai, grubiais paskaičiavimais, liečiant tik šiuos metus <...>, vidutiniškai 20 tūkst. karių viskuo tuo bus pilnai aprūpinti“, – kalbėjo ministras.
Jis atkreipė dėmesį į turimas karines atsargas. Ministras teigė, kad išlaidos joms pastaraisiais metais žymiai išaugo.
„Karinėms atsargoms per pastaruosius ketverius metus įsigyti skirta beveik 1 mlrd. eurų <...>. Tris ketvirtadalius perkamos amunicijos sudaro pagrindiniai mūšio šaudmenys. Be abejonės, ateityje irgi numatytas karinių atsargų kaupimas, kam numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų <...>. Bet – pabrėžiu – lėšos karinių atsargų kaupimui per pastaruosius ketverius metus išaugintos 5 kartus – dabar skiriama tiek, kiek buvo visas krašto apsaugos biudžetas“, – komentavo A. Anušauskas.
Kuro atsargų klausimą, pasak ministro, sprendžia visa NATO sistema. Jis teigė, kad pastaraisiais metais buvo sudarytos sąlygos kaupti kuro atsargas prie kariuomenės vienetų. Taigi, kariniuose miesteliuose atsirado degalinės su kuro saugyklomis, dar tokios trys esą statomos, kitos – projektuojamos.
Kalbėdamas apie Lietuvos – priimančios šalies – infrastruktūrą, A. Anušauskas paminėjo Pabradę, kur „statybos įsivažiavusios“ ir kur 2025 metais įsikurs amerikiečių kariai.
Sieks plėsti aktyvų rezervą
„Šiuo metu šalyje yra 1200 amerikiečių karių“, – teigė ministras ir pabrėžė, kad esame užsitikrinę nepertraukiamą jų buvimą Lietuvoje.
O kalbėdamas apie Lietuvoje dislokuojamą vokiečių brigadą, A. Anušauskas tvirtino, kad čia laukia daug darbų.
„Balandžio mėnesį atvyksta pirmi kariai – papildomi pirmi kariai, kurie rūpinsis brigados priėmimo reikalais. Pasižiūrėjom laiko grafiką, turiu pasakyti, kad darbų sąrašas ilgas. Keli puslapiai – vien tik darbų sąrašas, kuriuos reikia padaryti <...>. Tuos darbus, kuriuos reikia padaryti šįmet, jie tikrai bus padaryti“, – dėstė politikas.
Jis paminėjo ir karinio rezervo didinimą, kuris sietinas su šaukimo sistemos tobulinimu. Ministras reiškė viltį, kad pokyčiai Seime bus priimti.
„Ten yra ir pokyčiai, susijęs su karinio rezervo didinimu, pavyzdžiui, aktyvaus rezervo. Jo skaičius tada išaugtų pakankamai greitai iki 50 tūkst. karių. Tai yra nemenkas skaičius. Siūlome ilginti laiką aktyviajame rezerve nuo 10 iki 15 metų. Tai reiškia ilgesnį terminą, kai [piliečiai] šaukiami įgūdžių atnaujinimui.
Šiuo metu vidutiniškai per metus įgūdžius atnaujina apie 3 tūkst. karių – tris kartus daugiau negu prieš 3 metus. Tačiau norėtume, kad tas įgūdžių atnaujinimas apimtų daugiau žmonių“, – akcentavo A. Anušauskas.
Vyksta pokalbiai dėl sviedinių gamybos Lietuvoje
Darbai, pasak jo, daromi ir kontrmobilumo priemonių (jos būtų naudojamos pasienyje su priešiškomis valstybėmis) klausimu. Bendra priemonių apimtis, anot ministro, – 380 mln. eurų.
Kai kas esą daroma jau šįmet: inžinerinių priemonių įsigijimas, miškinimo ar išmiškinimo darbai, kelių ir tiltų paruošimas, melioracijos griovių pritaikymas, minavimo įrangos ir minų įsigijimas.
„Tai yra realus atliktas darbas jau dabar, yra sudaryti sandoriai, gaunama įranga“, – apie minas kalbėjo A. Anušauskas.
Kalbėdamas apie amunicijos gamybą Lietuvoje, ministras pažymėjo, kad su amunicijos gamintojais jau vykdomi konkretūs pokalbiai. Šie pokalbiai, anot jo, artimuoju metu „konkretizuosis“ ir bus nuspręsta kur bei kokiomis apimtimis šalyje bus gaminami šaudmenys, įskaitant ir 155 mm artilerijos sviedinius.
„Pokalbiai jau labai konkretūs su investuotoju ir gamintoju vyksta. Gal čia nėra susiję su „Giraite“ tiesiogiai. Čia labiau susiję su Lietuvos ir regiono poreikiais. Ir aš manau, kad jie artimiausiu metu konkretizuosis. Kur, kaip, kokios apimties gamyba? Šalys, įskaitant ir esančias rytiniame pakraštyje, plečia 155 mm amunicijos gamybą <...>. Dėl to vyksta labai dalykiški pokalbiai, apibrėžiant visus parametrus“, – pasakojo A. Anušauskas.
Ministras paminėjo, kad Lietuva sau galėjo leisti ketvirtadienį Ukrainai perduoti artilerijos sviedinius būtent dėl to, kad jau yra sudarytas jų atsargų atstatymo grafikas.
„Mes šiandien irgi Ukrainai, kadangi jos yra kritinis poreikis, perdavėme dalį tokios amunicijos. Taip mes turime sutartis ir atstatymo grafiką, kitaip negalėtume taip paremti“, – pabrėžė jis.
Kiek anksčiau šią ir praėjusią savaitę Lietuvos atsargos kariai ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai išplatino du atvirus laiškus, kuriuose reiškiama kritika tam, kaip dabar vystoma krašto apsaugos sistema.
A. Anušauskas jam išsakytas pastabas teigė vertinantis kaip dialogą bei galimybę dar kartą priminti apie daromus darbus.
Nesiima vertinti premjerės pasisakymo apie lenkus
Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, jog karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
A. Anušauskas teigė, kad nesiima vertinti, ar šis premjerės pasisakymas galėjo padaryti žalos. Ministras patikino iš Lenkijos gynybos ministro negavęs jokių signalų apie kokius nors pokyčius, kurie trukdytų dvišalį bendradarbiavimą saugumo srityje.
„Aš dabar tikrai nesiimsiu vertinti, kas ką galėjo išsiaiškinti. Aš sakau, kad su mūsų artimiausiais partneriais bendradarbiavimas vyko ir vyks. Ir tie partneriai nuo mūsų niekur nedings. Lenkija savo vietos niekaip nepakeis, taip kaip ir mes būsime šalia Lenkijos. Taip kad bendravimas, bendrystė, bendri veiksmai, sąveika tiesiog neišvengiami“, – komentavo A. Anušauskas.
Ministras tikino, kad su Lenkijos gynybos ministru susitiko jau du kartus ir per šiuos susitikimus kažkokių neraminančių signalų esą neišgirdo.
„Iš susitikimo su naujuoju Lenkijos gynybos ministru galiu pasakyti, kad jis garantavo, kad jokių pokyčių šiuo atveju dėl mūsų karinio bendradarbiavimo – kalbu ir apie sienos kirtimus, ir kitus dalykus – nėra, kurie trukdytų vykdyti bendrus veiksmus, organizuoti sąveiką“, – dėstė A. Anušauskas.
Pasak jo, su Lenkijos ministru yra suplanuoti dar trys susitikimai, o vienas iš jų esą galėtų būti tas, kurį omenyje turi I. Šimonytė, kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą.
„Susitikimas, jeigu sutarsime, bus. Nes aš, kaip minėjau, aš artimiausiu metu su Lenkijos gynybos ministru esu numatęs tris kartus susitikti. Vienas iš jų galės būti ir toks“, – teigė A. Anušauskas.
