„Jeigu koks nors patarėjas ką nors mato plika akimi – žinote, šiuo atveju tai neatrodo solidžiai ir kompetentingai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Anušauskas.
„Mes kiekvienas dirbame savo srityje, darome tai, ką reikia padaryti. O visa kita yra vertinimų dalykai“, – aiškino jis.
Politikas taip pat atmeta kritiką, esą retai dalyvauja Seimo NSGK posėdžiuose – tokios melagienos, pasak jo, primena Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją.
„Aš iš pradžių pagalvojau, kad tai yra Rusijos propagandos produktas, nes Rusijos propaganda tą labai aktyviai tiražuoja“, – kalbėjo Vyriausybės narys.
„Tas melas nuolat tiražuojamas, bet kadangi vedu statistiką, jūs visada galite manęs paprašyti ir aš detaliai ją pateiksiu“, – patikino jis.
Ministras pakartojo, kad į dalį posėdžių jis nebuvo kviečiamas, taip pat dažnai komiteto posėdžiai sutapdavo su užsienio komandiruotėmis.
„Todėl aš siūlau, bent jau iš žurnalisto pusės, arba rimtai ta tema domėtis ir gauti reikalingą informaciją, arba tiesiog netiražuoti tų melagingų žinių“, – pridūrė jis.
Pastarąją savaitę opozicijai priklausantys Seimo NSGK nariai prakalbo, kad jau kurį laiką besitęsiančios įtampos tarp krašto apsaugos ministro ir NSGK pirmininko trukdo reikiamų sprendimų gynybos srityje priėmimui. Politikai Eltai teigė, kad šie nesutarimai yra nulemti to, jog A. Anušauskas atsidūrė NSGK pirmininko šešėlyje. Seimo mažumai priklausantys NSGK nariai taip pat akcentavo, kad reikiamą sutarimą pasiekti trukdo ir tai, kad ministras yra retas svečias komiteto posėdžiuose.
Visgi pats A. Anušauskas su opozicijos kritika visiškai nesutinka.
Ministras teigia, kad nepaisant kartais išsiskiriančių jo ir L. Kasčiūno vizijų, svarbiais klausimais konsensusą su NSGK pirmininku pavyksta atrasti. A. Anušauskas taip pat pabrėžia posėdžius praleidžiantis tik tuomet, kai tam yra svari priežastis.
Apie šią situaciją klausiamas K. Budrys pripažino, kad įtampa tarp politikų yra matoma plika akimi.
„Jos yra plika akimi matomos, tačiau neišvengiamos, kaip ir normalioje demokratijoje, o santykių partijoje aš papildomai nesiimsiu komentuoti“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.
Anušauskas apie pasitraukimą iš kasetinius šaudmenis ribojančios konvencijos: politinio sprendimo nėra
Iš kasetinius šaudmenis draudžiančios Oslo konvencijos pasitraukti siūlęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas politinių sprendimų šiuo klausimu nėra. Be to, pažymi jis, artėjant rinkimams politikai vengs tokių, pasak jo, nepatogių temų, todėl nereikėtų tikėtis, kad koks nors sutarimas dėl konvencijos denonsavimo bus pasiektas.
„Manau, kad šiuo atveju artėja įvairūs rinkimai. Gal mūsų politikai nori nuošaliau laikytis nuo tokių komplikuotų klausimų, kurie gali kažkokių nepatogumų sukelti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Anušauskas.
„Politinio sprendimo šiuo atveju nėra, judėjimo šioje kryptyje kol kas nesimato“, – tęsė jis.
Ministro teigimu, Lietuvai reikia apsvarstyti savo sprendimą ir įvertinti esamą geopolitinę situaciją. A. Anušauskas kartoja, kad kasetiniai šaudmenys prisidėtų prie efektyvesnės šalies gynybos.
„Lietuva – vienintelė NATO Rytų flango valstybė, kuri yra pasirašiusi šią konvenciją. Nei Suomija, nei Latvija, nei Estija, nei Lenkija, nei Rumunija, nei Turkija nėra pasirašiusios“, – dėstė A. Anušauskas.
„Manau, kad vis tiek visi turime galvoti, kaip Lietuvai efektyviau gintis. Būtent tai suteikia galimybę efektyviau gintis prieš priešo šarvuotas kolonas ir taip toliau“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie konvencijos, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.
KAM siūlymą argumentuoja ne tik pasikeitusia geopolitine situacija, bet ir tuo, kad Lietuvos kaimynės bei dauguma su Rusija ir Baltarusija besiribojančių sąjungininkų nėra Oslo konvencijos narės. Be to, ministerija teigia, kad ginkluoto konflikto metu Rusija ir Baltarusija naudotų kasetinius šaudmenis ir tai suteiktų joms karinį pranašumą. Todėl, tęsia KAM, prisiimti apribojimai varžo Lietuvos gynybinius pajėgumus ir kovinę galią.
Jeigu VGT pritartų tokiam siūlymui, KAM ragina kreiptis į Seimą dėl konvencijos denonsavimo. Taip pat pasiūlyta apie sprendimą informuoti Lietuvos sąjungininkes.
Visgi, nuomonės VGT gretose išsiskyrė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemato poreikio dėl kasetinių šaudmenų svarstyti VGT formate. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad klausimas reikalauja tinkamo situacijos įvertinimo. Pasak jos, reikia pasverti visus argumentus už ir prieš – įvertinti ne tik naudą šalies kariniams pajėgumams, bet ir riziką reputacijai.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.
