A. Anušausko teigimu, tą rodo ir B. Hodgeso viešai išsakyti paaiškinimai dėl savo teiginio, jog Lietuvai reikia būti pasirengusiai bent dvi savaites atremti priešą savo jėgomis.
„Aš manau, kad tuo atveju daugiau suveikė antraštės efektas. Turinys, tai, ką jis turėjo galvoje, dabar pasirodo šiek tiek kitoks“, – žurnalistams antradienį teigė A. Anušauskas.
Be to, leido suprasti ministras, B. Hodgeso viešai projektuojami scenarijai bei įspėjimai Lietuvai gali būti susiję su tuo, kad pats generolas pajėgoms Europoje vadovavo prieš 7 metus. Ministro teigimu, tuo laikotarpiu Aljansas buvo visai kitoks nei yra dabar.
„Taip, prieš 7 metus, kai jis paliko sausumos pajėgų vado pareigas, situacija buvo kita. Pastaraisiais keliais metais situacija keitėsi, reakcija pagreitėjo. Net reaguojant į plataus masto invaziją – ta reakcija buvo, aš sakyčiau, valandų, o ne mėnesių klausimas. Nors Ukraina nėra NATO narė. Šiuo atveju, jis kelia tas abejones, kad politinis sprendimas gali būti lėtesnis, bet kartu sako prielaidą, kad visa tai galima atlikti laiku, tiesiog reaguojant“, – svarstė ministras, pažymėdamas, kad, jo manymu, Lietuvai užpuolimo atveju nereikės gintis vienai pačiai.
„Aišku, kad NATO ir Lietuva galės padaryti kažkokius veiksmus ir reikalingi sprendimai bus greičiau priimti. Prasidedant krizei bus pradėtas judėjimas, mobilizacija ir Lietuvai nereikės kovoti dviejų savaičių“, – sakė ministras, tikindamas, kad paskutiniams B. Hodgeso komentarams jis neturi priekaištų.
„Kontekstas yra visai kitas ir šiuo atveju jo papildomiems komentarams aš neturiu prieštaravimų“, – sakė ministras.
Praėjusios savaitės penktadienį Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.
Visgi, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tokius įspėjimus vadino „laužtais iš piršto“.
„Būtų gerai, kad kas nors Hodgesui pasakytų, kad yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių“, – šeštadienį Eltai sakė A. Anušauskas.
Tačiau sulaukęs dalies politikų bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos dėl perspėjimų Lietuvai, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.
ELTA primena, kad atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.
Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras Gabrielius Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.
Anušauskas: dalis visuomenės nejaučia grėsmės alsavimo
Krašto apsaugos ministras sako, kad dalis Lietuvos visuomenės vis dar nesuvokia valstybei kylančių grėsmių. Taip ministras kalbėjo komentuodamas naujausias visuomenės apklausas, rodančias, kad papildomam gynybos finansavimui pritartų tik penktadalis gyventojų.
„Matyt, dalis visuomenės visgi nejaučia grėsmės alsavimo. Tai nėra teisinga, nes, (...) žiūrint į grėsmes perspektyvoje, kurios gali keistis, mums savo pajėgumus reikia sukurti per tam tikrą laiką.
Jei mes visa tai pradėsime statyti ir kurti tik realios grėsmės akivaizdoje, bus tiesiog per vėlu“, – žurnalistams antradienį teigė A. Anušauskas.
„Mums reikia suplanuotus pajėgumus vystyti čia ir dabar. Dėl to dabar padidintas gynybos finansavimas yra būtinas“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Ministras taip pat pažymėjo ir tai, kad Lietuvai svarbu investuoti ne tik į krašto gynybą, bet ir didinti Ukrainai teikiamą paramą.
„Kol Ukraina laiko frontą, viskas atrodo kažkur toli, už tūkstančio kilometrų ir galbūt mus liečia, bet ne visai tiesiogiai. (...) Tarp šalių diskutuojama dėl 0,25 proc. (BVP – ELTA) paramos Ukrainai skyrimo. Mūsų dabartinę paramą tai didintų kažkur pusantro karto. Tam irgi reikalingas resursas“, – sakė A. Anušauskas.
