„Ko gero aiškiausiai savo poziciją išdėstė Ukrainos pusė. Galbūt net pirmą kartą pakankamai aiškiai – kur jos ribos, ko sieks, ką gali padaryti, kur gali nusileisti. Tai labai aiškiai išdėstyta pozicija ir visos šalys tą pamatė. Tame tarpe – ir Rusija“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.
„Financial Times“: Kremlius atsitraukia nuo trijų reikalavimų
Rusija jau nebereikalauja Ukrainos „denacifikacijos“ ir yra pasirengusi leisti Kyjivui prisijungti prie Europos Sąjungos, jeigu tik šalis išliks karine prasme neutrali ir nesusisaisčiusi, sako keturi su diskusijomis susiję asmenys. Apie tai rašo įtakingas britų leidinys „Financial Times“.
Maskva ir Kyjivas aptarinėja galimybę laikinai nutraukti karinius veiksmus – tai dalis susitarimo, numatančio Ukrainos sprendimą atsisakyti siekio tapti NATO nare mainais už saugumo garantijas ir galimybę prisijungti prie Europos Sąjungos, sako anonimu panorę išlikti šaltiniai. Akcentuojama, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Paliaubų projekte nebeminimi trys ankstesni Rusijos kelti reikalavimai – „denacifikacija“, „demilitarizacija“ ir teisinė rusų kalbos apsauga Ukrainoje.
Antradienį pasiuntiniai susitiks Stambule, kur vyks jau ketvirtasis taikos derybų etapas, skirtas užbaigti Vladimiro Putino karą Ukrainoje.
Kaip skelbia „Financial Times“, nuolaidų iš Rusijos pusės sulaukta po daugiau nei mėnesį trunkančios ir rusams ne itin sėkmingos invazijos, kurią iš esmės galima įvardyti kaip strigusią, o tai lėmė ryžtingesnis ir galingesnis, nei manyta, ukrainiečių pasipriešinimas okupantams.
Tačiau Ukraina ir jos partneriai Vakaruose ir toliau gana skeptiškai vertina V. Putino intencijas ir nerimauja, kad Rusijos prezidentas gali naudoti derybas kaip priedangą savo išsekusių pajėgų gaivinimui ir netgi planuoti naują ataką.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijos parlamente vadovas ir Kyjivo derybų komandos narys Davidas Arachamija „Financial Times“ sakė, kad šalys labai priartėjo prie sutarimo dėl saugumo garantijų ir Ukrainos ambicijų Europos Sąjungoje, tačiau visgi ragina proveržio derybose tikimybę vertinti atsargiai.
„Visi tie klausimai nuo pat pradžių buvo ant derybų stalo, tačiau „daug akcentų“ – visuose iki vieno reikalavimų – yra neišsprendžiami, sako D. Arachamija.
Kitas su deryboms susijęs šaltinis sako, kad Ukraina nerimauja, jog Rusija savo poziciją keičia kone kiekvieną dieną – tiek karinio spaudimo, tiek reikalavimų, pavyzdžiui, Kyjivo „demilitarizacijos“, klausimais.
Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas tikina neva sprendimas „drastiškai mažinti“ Rusijos karinį aktyvumą dviejuose Ukrainos miestuose buvo priimtas siekiant „padidinti abipusį pasitikėjimą“, prisidėti prie sėkmingos derybų baigties ir pasiekti svarbiausią tikslą – pasirašyti dvišalį susitarimą, skelbia „RIA Novosti“.
Ukraina derybose su Rusija teikia virtinę pasiūlymų
Ukraina per derybas su Rusija, antradienį surengtas Turkijoje, pateikė virtinę pasiūlymų, įskaitant galimybę atsisakyti ilgai puoselėtų ambicijų įstoti į NATO.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius pasiūlymus Ukrainos ir Rusijos derybose dėl mėnesį trunkančio konflikto sureguliavimo.
Saugumo garantijos
Ukraina nori, kad Vakarų šalys suteiktų teisiškai įpareigojamas saugumo garantijas, prilygstančias NATO kolektyvinio saugumo garantijai ar pranokstančias ją.
„Norime tarptautinio saugumo garantijų mechanizmo, pagal kurį garantuojančios šalys veiktų panašiai kaip NATO [sutarties] 5-asis straipsnis – ir netgi dar griežčiau“, – po diskusijų su Rusijos delegacija žurnalistams sakė ukrainiečių derybininkas Davydas Arachamija.
NATO sutarties 5-asis straipsnis įpareigoja visas bloko šalis šalių narių ateiti į pagalbą užpultai narei.
Pasak D. Arachamijos, Ukraina nori, kad šalimis garantėmis būtų Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, priklausančios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, taip pat Turkija, Vokietija, Lenkija bei Izraelis.
Neutralumas
Turėdama tokias saugumo garantijas Ukraina galėtų tapti neutrali ir tai iš esmės reikštų, kad ji atsisako savo ambicijų įstoti į NATO.
„Ukraina sutiktų su neutraliu statusu, jei saugumo garantijos veiktų“, – sakė D. Arachamija.
Ukraina neprisijungs „prie jokio karinio politinio aljanso“, sakė kitas ukrainiečių derybininkas Oleksandras Čalas.
Maskva NATO plėtros priimant Ukrainą grėsmę vadino viena iš savo invazijos priežasčių.
Jokių užsienio karinių bazių
Turėdama užsienio saugumo garantijas Ukraina nepriimtų savo teritorijoje „jokių užsienio karinių bazių“, sakė O. Čalas.
Vis dėlto Ukrainoje galėtų būti rengiamos karinės pratybos su šalimis garantėmis, pridūrė jis.
Narystė ES
Kyjivas reikalavo, kad tarptautiniu susitarimu dėl Ukrainos saugumo nebūtų blokuojama galima šalies narystė Europos Sąjungoje.
Be to, Ukraina nori, kad saugumo garantės pažadėtų padėti jai vykdyti stojimo į ES procesą.
Teritorinis vientisumas
Ukraina siūlo atidėti Rusijos aneksuoto Krymo ir separatistinių Donbaso teritorijų klausimą.
Kad saugumo garantijos galėtų greit įsigalioti, susitarimas šių teritorijų „laikinai neapimtų“, sakė D. Arachamija.
Krymo, į kurį Rusija įsiveržė 2014 metais, statusą Kyjivas siūlo spręsti 15 metų derybomis, sakė derybininkas Mychailo Podoliakas.
