Apie tai politologas ketvirtadienį ryte kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
„Sunku kol kas tai vadinti derybomis, todėl, kad karo veiksmai vis dar vyksta, vis dar yra intensyvėjantis Rusijos pajėgų judėjimas Ukrainos teritorijoje. Vadinasi, labai sunku kalbėti, kad yra šiuo metu pozicija iš Kremliaus pusės, kuri leistų bent jau pasiekti paliaubas, o tai, be abejo, yra minimalus Ukrainos reikalavimas“, – teigė L. Kojala.
Visgi derybininkų delegacijų sudėtis, pasak jo, svarbi ukrainiečiams bandant suvokti, ko nori Kremlius politine prasme ir ar ta pozicija yra tvirta.
„Stebint kiekvieną „derybininką“, delegatą būtų galima stebėti ir tai, ar ta bendra išreiškiama pozicija turi didelį palankumą net ir tų, kurie atvyksta derėtis tarpusavyje“, – kalbėjo RESC vadovas.
Tačiau, kaip atkreipė dėmesį L. Kojala, kol kas išėjimo iš karo strategijos, Rusijai parodant, kad ji kažką laimėjo ir galėtų nutraukti karo veiksmus, nematyti.
„Be abejo, ta situacija gali keistis, nes mes kol kas girdime lozunginius Kremliaus keliamus tikslus šiame kare – „denacifikuoti“, demilitarizuoti ir panašiai. Negalima jų paversti praktiškai įgyvendinamais siekiais, nes tai iš esmės reiškia visišką, totalią Ukrainos okupaciją, visišką šalies pavergimą ir kontrolę, bet iki to dar yra tikrai labai toli, jei apskritai toks tikslas gali būti praktiškai įgyvendinamas, net ir matant gausias Rusijos pajėgos, kurios susiduria su dideliu pasipriešinimu ir tas progresas buvo ne toks, kokio tikėjosi okupacinės jėgos“, – sakė ekspertas.
Kalbėdamas apie prasidedantį procesą Hagos teisme bei įvairias pilietines iniciatyvas, L. Kojala pabrėžė, kad kiekviena iniciatyva karo metu yra labai svarbus.
„Nėra nė vieno žingsnio, kuris šiandien būtų nesvarbus ar vien tik simboliškas“, – įvertino laidos dalyvis.
Kalbėdamas apie žmonių susitelkimą, politologas pastebėjo, kad grėsmės akivaizdoje visi pradeda labiau palaikyti vieni kitus.
„Tai yra natūralus gana reiškinys ir jis būdingas, ko gero, abiem pusėms. Mes turime mažiau galimybių vertinti sociologinius tyrimus Rusijoje dėl įvairių priežasčių ir tai galiojo ir iki karo, bet net ir ten matome, kad Putino reitingas, panašu, šiek tiek pakilęs“, – komentavo L. Kojala.
Visgi, anot jo, įvairios vakarų iniciatyvos bando pralaužti Rusijos informacinį burbulą ir pasiekti Rusijos gyventojus.
„Ko gero, ta sankcijų aprėptis, kuri nepalyginama su niekuo, ką mes esame matę anksčiau, turi potencialą parodyti Rusijos gyventojams arba paskatinti bent jau susimąstyti, kodėl tai vyksta ir ar iš tikrųjų visas pasaulis yra toks, kokį bando pristatyti Kremlius, o gal problemos, klaidos, neteisingi sprendimai yra ir mūsų šalies problema“, – kalbėjo RESC direktorius.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su L. Kojala klausykite čia:
