Seimo konservatorius, Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, kalbėdamas apie NT mokesčio pataisas, pirmiausia atkreipė dėmesį į komunikaciją: klaida, anot jo, buvo iki galo nepaaiškinti žmonėms, kodėl reikia naujų mokesčių.
„Mes pradėjom kalbėt, kad, jeigu nepriimsim, tai Briuselis mums neskirs tam tikrų RRF lėšų. Bet iš tikrųjų reikia įvardyti, kam šios lėšos būtų skirtos. Tai būtų, visų pirma, mūsų mokytojų, gydytojų algoms ir bendrai biudžetui papildyti, tada kituose sektoriuose būtų tvaresnis darbo užmokestis“, – Delfi komentavo K. Starkevičius.
Jis pats sakė, jog pasisakytų už kitokį NT mokesčio modelį, nei Seime svarstymo stadiją įveikęs konservatoriaus Mindaugo Lingės inicijuotas variantas. Mokestis, politiko įsitikinimu, turėtų būti visuotinis, o pirmas būstas – arba išvis neapmokestinamas, arba minimalia suma.
„Aš galvoju, jeigu būtų svarstoma iš naujo, tai turėtų būti jis toks, o ne apimti 25 proc., – po tų diskusijų dabar liko, kad 25 proc. būtų apmokestinta pagal šį mokestį“, – pažymėjo K. Starkevičius.
Jis sutiko, kad koalicijoje nesutarimo dėl naujo NT mokesčio modelio daug, bet esą nėra ir asmens, kuris imtųsi lyderystės bei padėtų siekti sutarimo.
„Nėra lyderio, kad išsivystytų diskusiją į bendrą tikslą, – štai, šitas blogai, bet pasiūlom taip. To trūksta. Aišku, turėtų, visų pirma, Finansų ministerija imtis [lyderystės – Delfi], matyti, kad ir ten pritrūko diskusijų.
Nemažai kas siūlo visuotinį, aiškų, suprantamą modelį. Matau tas problemas. Todėl jis [projektas – Delfi] dabar ir nejuda. Dabar tas medianas žmogui sudėtinga skaičiuoti: kai pasakai, nesupranta, kas ta mediana, dar reikia aiškinti, ir tada – kokia ji bus vienoje vietovėje ar kitur“, – dėstė konservatorius.
Geriau dabar galiojantis NT mokesčio modelis, nei pasiūlytas, – taip antradienį Seime žurnalistams komentavo valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Geriau tas variantas, kuris galioja dabar, o ne nauji, prasti Vyriausybės parengti ir Europos Komisijos, kaip suprantu, netenkinantys siūlymai. Tas labai aiškiai parašyta.
Aš manau, jeigu partneriai sutiktų, kad mes, vadovaudamiesi kaštų naudos analizės principais, dabartinį modelį tobulintumėm, galbūt ir sutartumėm ką nors daryti daugiau. Bet dabar – tikrai ne su šitais naujais pasiūlymais, kurie liejosi kaip iš gausybės rago“, – dėstė politikas.
Netenkina formuluotės
„Stalčiai yra dideli, jie kartais atsiveria ir ten nugula daug dokumentų, ne tik šitas“, – kalbėdamas apie NT mokesčio pataisas, pažymėjo valdančiosios Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Jis vertino, jog naujas NT mokesčio modelis Lietuvai reikalingas, bet ne toks, koks pasiūlytas.
„Tai reikalingas Lietuvai mokestis – vienokios ar kitokios modifikacijos. Liberalai buvo pasakę, kad pirminėse stadijose mes pasirengę palaikyti šito mokesčio projektą be įsipareigojimo palaikyti galutinę jo redakciją, jeigu ji mums netiks.
Mes partijos valdyboje praėjusią savaitę aptarinėjome esamą mokesčio redakciją ir partijos valdybos bendra pozicija, kad tai – netinkama redakcija“, – teigė E. Gentvilas.
„Manome, kad šitas mokestis turi būti priimtas anksčiau ar vėliau, nes tokia mokesčio redakcija, kokia funkcionuoja dabar, tikrai turi labai nedaug prasmės, – 12 mln. eurų per metus, apmokestinimas – progresyvus, dalis žmonių, įskaitant ir mane, turintys pakankamai turto, nėra mokesčio mokėtojai.
Aš manau, kad turėčiau mokėti nekilnojamojo turto mokestį ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Tokie vidutinės klasės žmonės, vidutinio pragyvenimo lygio, turtingumo žmonės taip pat turėtų būti įtraukti į šio mokesčio mokėjimą. Bet ne tokiomis formuluotėmis, kaip yra dabar projekte“, – tęsė parlamentaras.
Tiesa, jis neatmetė galimybės, kad valdantieji grįš prie NT mokesčio projekto, jį koreguos ir priims dar šioje kadencijoje.
„Mes turime laiko. Net ir kalbant apie europinius, vadinamuosius RRF, pinigus, yra to laiko. Aš manau, kad ir šitoje kadencijoje bus įsiklausyta ir keičiama mokesčio galutinė redakcija, jog sulauktų balsų, pavyzdžiui, ir iš mūsų.
Esant šiandieninei situacijai aš sakau: partijos valdyba išreiškė visišką skepticizmą. O mes, pasirodo, teisingai atsargūs buvome sakydami, kad įsipareigojame palaikyti tik pradinėse fazėse, ką ir padarėm“, – teigė E. Gentvilas.
Sysas: mokesčius privalėsime priimti
Valdantieji, kurie nesugebėjo priimti ne tik NT mokesčio pataisų, bet ir visos mokesčių reformos, pademonstravo, kad yra neįgalūs, – taip vertino opozicinės Seimo demokratų frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.
„Pažadai, kurie buvo suformuoti prieš rinkimus, kada ateis naujoji valdžia ir padarys per 6 mėnesius, primenu, tokią sterilią mokesčių reformą, kad nebus „gyvulio ūkio“, kad bus apmokestintas ir kapitalas, mokesčiai nepriklausys nuo to, iš kokio pobūdžio veiklos uždirbi pelną, nes tai bus suvienodinta, atsisakyta įvairiausių lengvatų, taigi tie pažadai rodo, kad tai buvo apgavystė ir neįgalumas. Tiesiog neįgalumas valdančiosios daugumos padaryti, matyt, esminį kadencijos darbą – sutvarkyti mokesčius“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Valdantieji nesusitaria dėl to NT mokesčio pataisos ir įstrigo, teigė Delfi kalbintas Seimo socialdemokratas Algirdas Sysas. Bet, jo įsitikinimu, atsitraukimą lemia ir artėjančių rinkimų alsavimas.
„Visi jaučia rinkėjų laukimą, kas ir ką čia pasiūlys ar ko atsisakys. Visi kovojam už rinkėjus, kurie, galbūt, net neateis į rinkimus, bet mes parodysim, kokie ir mes esam kieti prieš viską. Bet paskui tas „prieš viską“ atsisuka prieš tuos pačius rinkėjus“, – komentavo politikas.
Sprendimą padėti NT mokesčio projektą į stalčių jis teigė vertinantis labai blogai.
„Visi dažnai šnekam <...> apie papildomas išlaidas, niekas nešneka apie pajamas. Be pajamų mes negalėsime normaliai vystyti viešojo sektoriaus“, – sakė A. Sysas.
„Aš visą laiką laikiausi tos nuomonės, ir pas mus buvo suformuota, kad privalom palaikyti [NT mokesčio pataisas – Delfi]. Juo labiau mes siūlėme įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
Visada buvau protingo mokesčių didinimo šalininkas. Kai kurie mūsų kolegos pasiduoda rinkiminiam jauduliui ir tam, ką pasakys rinkėjas kokiame nors miestelyje, susitikime, užuot aiškinę, jog gyvenimas, jeigu mes mokesčių nekeičiam, nedidinam, tik blogėja visomis formomis“, – kalbėjo tautos atstovas.
Jei turto mokesčius teks priimti kitos kadencijos Seimui, o socialdemokratai bus valdžioje, partija, pasak A. Syso, privalės tai padaryti.
„Privalėsim mes – nesvarbu, ar tai bus mūsų Vyriausybė, ar bus kita, be papildomų mokesčių mes negalėsime toliau vykdyti įsipareigojimų, augimas turi būti. O jei ne, tada reikės iš kažko atimti arba mažinti <...>.
Subalansuoti pajamas ir išlaidas yra pirminė bet kurios Vyriausybės užduotis. Ir kuo toliau nukeliame bet kokią mokesčių reformą arba „gyvulių ūkio“ naikinimo spragas, tuo daugiau problemų susikuriam bent dvejiems metams į priekį“, – dėstė A. Sysas.
Nėra sutarimo, prioritetai – kiti
Iki naujo NT mokesčio modelio priėmimo liko vienas žingsnis – paskutinis balsavimas Seime. Tačiau kiek anksčiau Delfi kalbintas Seimo konservatorius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė leido suprasti, jog niekas neskubės šio klausimo pateikti posėdžių salėje.
Priežastys kelios: dabar prioritetas – valstybės biudžetas, o ir bendro sutarimo dėl NT mokesčio nėra.
„Matyt, jeigu Laisvės partija nėra linkusi kaip nors konstruktyviai spręsti šito mokesčio likimo, tai, turbūt, tas atsakymas taip ir liks neapibrėžtas kaboti, kiek čia ilgai galėtų užtrukti“, – teigė M. Lingė.
Taigi, įmanoma, kad NT mokesčio klausimą teks spręsti kitos kadencijos Seimui, gal ir kitai valdžiai.
Seimo nariai naują NT mokesčio įstatymo redakciją apsvarstė spalio 10-ąją. Pagal tai, kam dabar pritarta, naujasis NT mokesčio modelis įsigaliotų 2025 metais, surinktos lėšos keliautų į savivaldybių biudžetus, o dėl to, kokio dydžio NT mokestį taikyti, spręstų savivaldybių tarybos.
Neapmokestinamas būtų tik asmens pagrindinis NT, kurio vertė konkrečioje savivaldybėje būtų ne didesnė nei 1,5 medianos. Visam kitam NT, nepriklausomai nuo paskirties ar būklės, būtų taikomas savivaldybės nustatytas 0,05–4 proc. tarifas nuo visos NT vertės. Toks tarifų intervalas galiotų ir vėjo elektrinėms, kurios yra ne jūroje.
Šiuo metu NT mokestį moka tik tie, kurie turi prabangaus turto. Mokėtojų skaičių norima išplėsti siekiant gauti Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas.
Jei tiksliau, Lietuva įsipareigojo pasiekti, kad „įsigaliotų akcizų, aplinkosaugos mokesčių ir turto mokesčių įstatymų pakeitimai, kuriais didinamas ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių vaidmuo mokesčių struktūroje“. Reikia, kad pakeitimai įsigaliotų iki 2026 metų.
