Aptarė ryškiausias tendencijas
Oficialiai rinkiminė kampanija prezidento rinkimams yra prasidėjusi jau nuo lapkričio 12 dienos, tačiau kol kas, rodos, ji vis dar nėra ypatingai ryški. Kaip teigė M. Baltrukevičius, įdomiausia rinkiminės kampanijos dalis vyko būtent lapkritį ir gruodį, kada mes visi stebėjome kandidatų apsisprendimo laikotarpį.
„Nuo socialdemokratų gruodžio spaudos konferencijos, kurioje jie pasakė, kad tik vasarį bus žinių – praktiškai nieko įdomaus ir neatsitiko, bet tą galima sieti ir su tuo, kad tie didieji favoritai – Nausėda, Šimonytė – jie yra šuo metu pareigas einantys politikai, tad natūralu, kad jų kampanijos bus tokios mažiau matomos. Mane gal kažkiek nustebino, kad Ignas Vėgėlė tik gana neseniai pradėjo aktyviau po Lietuvą važinėti. Atrodo, kad šiek tiek laiko sudegino, kuris jam yra svarbus“, – pastebėjo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, dabar politiniame lauke juntama ramybė – gana natūrali.
„Apskritai šitie rinkimai nėra tokie jau atviri. Daugelis kandidatų turbūt puikiai supranta, kad jiems šansų didelių nėra ir, be Gitano Nausėdos, Ignas Vėgėlė atrodo vienintelis, kuris galbūt tiki ar bent jau deklaruoja tikėjimą, kad gali rinkimus laimėti. Atrodo, kad pagal tikėjimo lygį visi ir elgiasi“, – teigė M. Baltrukevičius.
Tiesa, be parašų rinkimo, dabar jau yra renkami ir finansai, kurie taip pat atskleidžia tam tikras kandidatų galimybes ir rinkėjų palaikymą jiems. Pašnekovas pakomentavo, ką konkrečiai rodo dabar matomi skaičiai.
„Mes matome, kad ir Verygos finansavimas gana gerai atrodo, ir Giedrimo Jeglinsko. Partijos, kurios jau dalyvauja rinkimuose, į tai žiūri turbūt suprasdamos savo galimybes šiuose konkrečiuose rinkimuose ir kaip į rinkimų maratono dalį. Tai tiesiog didina partijos matomumą artėjant Europos Parlamento rinkimams, o dar svarbiau – artėjant Seimo rinkimams. Net jeigu ir žinai, kad rezultatas nebus kažkoks labai įspūdingas, kad nekovosi dėl pirmų vietų, bet, jeigu dalyvauji, tai turi būti matomas, tad natūralu, kad partijos stengiasi paskirti lėšų tam“, – teigė M. Baltrukevičius.
Ar visi sugebės patekti ant rinkiminio biuletenio?
M. Baltrukevičius pasakė, ar, jo manymu, visi 14 kandidatų surinks reikiamą parašų skaičių, kad galėtų tęsti kovą dėl šalies vadovo posto.
„Manau, kad maksimalus skaičius yra 10 ir, savaime suprantama, tie žmonės, kuriuos mes praktiškai pirmą kartą išgirdome tada, kada buvo paskelbta, kad jie užsiregistravo vyriausioje rinkimų komisijoje, jo tikrai nesurinks. Sakyčiau, kad net ir dėl kokio Andriaus Mazuronio, Giedrimo Jeglinsko gali būti klausimų, nes praėję prezidento rinkimai, kai šis barjeras, tarkime, Petrui Auštrevičiui pasirodė per aukštas, parodė, kad nėra toks jau paprastas ir vienareikšmis dalykas surinkti tuos parašus“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Jis taip pat aptarė ir visuomenėje vyraujančias nuomones bei pakomentavo išryškėjančių lyderių galimybes.
„Jeigu mes žiūrime į apklausas, tai ten Nausėda neatrodo taip jau įspūdingai atsiplėšęs. Čia, aišku, mano subjektyvi nuomonė, bet, dažniausiai, „Spinter“ rezultatai būna arčiau rinkimų rezultatų negu kitų bendrovių ir, jeigu žiūrime ten – Nausėda neatrodo taip gerai. Aišku, galima tikėtis kažkokio efekto, kai pasitraukė Blinkevičiūtė, bet aš netikiu būtent tuo, kad tiesiogiai partijos parama yra svarbi, kai partijomis apskritai Lietuvoje keletas procentų rinkėjų pasitiki, bet, natūraliai, tam žmogui, kuriam nepatinka dabartinė valdančioji dauguma – lieka ne tiek daug ryškių pasirinkimų. Tas Blinkevičiūtės rinkėjas galėtų būti žmogus, kuriam nepatinka ir Nausėda, ir valdantieji“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Analitiko manymu, iki aiškaus lyderio pozicijos prezidentui G. Nausėdai – trūksta dar daug.
„Jeigu mes žiūrėtume, kaip panašiu laikotarpiu iki rinkimų, kai perrinkimo siekė Dalia Grybauskaitė, kaip jos reitingas atrodė, tai Nausėdai trūksta. Net ir tada Grybauskaitei reikėjo antro turo“, – atkreipė dėmesį analitikas.
Tiesa, įtakos G. Nausėdos reitingui gali turėti ir pastaruoju metu į viešumą iškylantys įvykiai.
„Manau, kad žvelgiant į jo kadenciją, potencialiai pavojingiausias dalykas reitingams buvo komunistų partijos istorija. Nuslėpta narystė – ji tikrai kainavo kuriam laikui pasitikėjimo, bet matėme, kad paskui NATO viršūnių susitikimas, Nausėda fotografuojasi su Zelenskiu, su Bidenu – ir vėl reitingas kilo į viršų. Kažkaip Nausėdai ne per labiausiai limpa dalykai. Daliai rinkėjų, aišku, tai nepatinka, bet ar jie iki tol buvo Nausėdos gerbėjai – kas čia žino? Aš išvis nemanau, kad galimas kažkoks labai dramatiškas poveikis“, – teigė M. Baltrukevičius.
Apskritai, analitiko teigimu, spekuliuoti, kaip pasibaigs rinkiminė drama – dar anksti.
„Būna kartais labai netikėtų pokyčių, žvelgiant gal ne tiek į Lietuvos politiką, kiek apskritai į pasaulines tendencijas, kaip vyksta rinkimai. Tikrai gali tiesiog per vieną naktį viskas pasikeisti. Aišku, visada saugiau spėti, kad nepasikeis, saugiau prognozuoti, kad to nebus, bet niekada negali žinoti“, – teigė M. Baltrukevičius.
Piliečiams suteikiama teisė išsirinkti lyderius
Pastebima, kad yra raginančių pasirašyti už visus kandidatus prezidento rinkimuose, tačiau tokį siūlymą – dažnas kritikuoja. M. Baltrukevičius atskleidė, kaip į tokias raginimus žvelgti ir kaip juos vertinti siūlo jis pats.
„Piliečiai pasirašo taip, kaip jie nori. Ta kartelė – ji yra reikalinga, nes, jeigu žmogus jau nesugeba surinkti 20 tūkstančių parašų – akivaizdu, kad neatsitiks stebuklas ir jis netaps staiga pretendentu laimėti rinkimus. Iš esmės, ką valstybė kažkiek daro – tai pataupo net ir mokesčių mokėtojų pinigus, tam tikra prasme. Nors atrodytų, kad ar čia daug, bet ten vis tiek turi būti išspausdinta informacija apie kiekvieną kandidatą, tada galbūt ir patys kandidatai mažiau išleidžia“, – teigė analitikas.
Anot jo, tam tikri panašūs barjerai egzistuoja daugelyje valstybių.
„Lietuvoje pasirašinėja piliečiai, Prancūzijoje pasirašinėja merai, savivaldos atstovai, parlamentarai. Ten sistema truputį kitokia, bet praktiškai nelabai rasime šalių, kur kas užsinorėjo – tas atsirado biuletenyje. Barjerai yra natūralus dalykas ir sistema, iš esmės, veikia gerai. Patys piliečiai gali spręsti, ar jiems reikia visų 14 tame meniu galutiniame, ar jiems užtenka mažiau, ar jie nori tik už savo favoritą pasirašyti“, – teigė M. Baltrukevičius.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
