Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo kalboje per laidotuves kalbėjo, kad T. Tumas jam pirmiausia yra drąsos simbolis.
„Visą laiką savęs klausiu, kiek mūsų tautoje yra to kovinio laisvės kovos geno? Tadas savo gyvenimu įrodė, kad mes jo tikrai turime. Jeigu ištiks taip, kad mūsų tautai ir valstybei teks susidurti su juodžiausiomis, baisiausiomis valandomis, būtent tokių žmonių dėka mes tikrai nepasiduosime, mes susiimsime, ir įrodysime, kad esame valstybingumo verta tauta, tauta, kuri gali ir turi valią ir ryžtą priešintis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokyklos viršininkas Deividas Kaminskas priminė, kad T. Tumas buvo vienas pirmųjų, kuris, būdamas Krašto apsaugos savanorių karys, padėjo pasieniečiams saugoti valstybės sieną nuo hibridinės atakos.
„T. Tumas – sūnus, vyras, tėvas, bičiulis, kolega, sirgalius, fanas. Tadas buvo ramus, kilnus žmogus. Jis labai nemėgo garbės ir dėmesio, bet jis mėgo teikti pagalbą, padėti, kam nesiseka, padėti, kam yra grėsmė“, – sakė D. Kaminskas.
Jis prisiminė, kad turėjo sunkų pokalbį su T. Tumu prieš metus, kovą.
„Tadas atėjo, ir pasakė, kad nori nutraukti mokslus, vykti į Ukrainą, ir kovoti su okupantu, ginti Ukrainos ir mūsų laisvę. Jau tada akyse matėsi, kad jo perkalbėti nepavyks. (…) Labai noriu padėkoti tėveliams, užauginote fantastinį sūnų, kurio vertybės buvo pačios didžiausios. (…) Noriu padėkoti žmonai, kuri leido, paskatino Tadą padėti VSAT saugoti sieną, o vėliau palaikė, kada Tadas buvo apsispręs vykti į Ukrainą“, – kalbėjo D. Kaminskas.
T. Tumui po mirties įteiktas Ukrainos karo dalyvio medalis.
Paskutinę dieną prisiminė bendražygis
Su pirmuoju kovoje už Ukrainos laisvę žuvusiu Lietuvos kariu žmonės atsisveikino nuo penktadienio. Jo atminimą pagerbė ir prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos, vidaus reikalų ministrai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, parlamentarai.
Jautriais prisiminimais pasidalijo ir T. Tumo bendražygis Ukrainoje Raimundas Urvikis. Jis pasakojo, kad T. Tumas buvo itin geras, rūpestingas žmogus.
„Buvo be galo geras žmogus. Pažinojau ne daug, maždaug tris su puse mėnesio – jis prieš tiek laiko atvyko. Tai buvo nuostabus žmogus, visada padėdavo, visada stengdavosi ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl visų mūsų“, – penktadienį žurnalistams komentavo R. Urvikis.
Paskutinė T. Tumo diena, pasak jo, atrodė štai taip: „Gavo užduotį, pasiruošė užduočiai, apsikabinom, išlydėjom. Ryte sužinojau, kad Tado nėra.“
Paklaustas, ar kalbėdavosi su juo, vardan ko jie visi Ukrainoje, R. Urvikis ir atsakė, vardan ko: „Vardan jūsų visų iš tikrųjų, vardan mano vaikų, vardan Tado vaikų, vardan viso civilizuoto pasaulio.“
Tiesa, kare baimės jausmo išvengta neįmanoma.
„Bet baimė turi būti sveika ir netrukdyti užduočiai“, – pažymėjo R. Urvikis.
Žuvo vykdydamas užduotį
T. Tumas kovojo 92–osios brigados Užsieniečių legione. Tą lemtingą vasario 23–iąją rusų drono paleistai granatai pataikius į automobilį, sužeisti du kariai – lietuvis ir jo bendražygis ukrainietis, gabenę minas į priekinę fronto liniją. Medikams nepavyko išgelbėti T. Tumo gyvybės. Jo kolega išgyveno.
Prieš išvykdamas kariauti į Ukrainą, T. Tumas dirbo pasieniečiu – saugojo Lietuvos sieną su Baltarusija.
Nusprendęs vykti į Kyjivą, Tadas žmonai paaiškino: jei Rusija parklupdys Ukrainą, kitas jos taikinys bus Lietuva.
T. Tumas buvo neblogai pasiruošęs – šešerius metus treniravosi Krašto savanorių pajėgose. Kovoti į frontą Ukrainoje lietuvis atvyko lapkritį. Po apmokymų poligone vykdavo į kovines užduotis Bachmuto apylinkėse.
Atsisveikinimo ceremonija vyko ir Kyjive
Kovo septintąją, Kyjive, Šventojo Mikalojaus katedros prieigose, Ukrainos kariuomenė surengė atsisveikinimo su T. Tumu ceremoniją. Šioje vienoje šarvojami garbingiausi kariai.
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas, dešimtys karių, ukrainiečių ir Ukrainoje gyvenančių lietuvių pagerbė kario savanorio iš Lietuvos atminimą.
Apeigose dalyvavo T. Tumo bendražygiai lietuviai, ukrainiečiai, lenkai, taip pat Kyjivo lietuviai, bičiuliai iš Lietuvos bei paprasti ukrainiečiai, atėję padėkoti Lietuvai.
Vainiką atnešė ir Kyjivo „Dinamo“ futbolo aistruoliai, draugaujantys su Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliais bei pažinoję T. Tumą. Lietuvos trispalve uždengtas karstas atvežtas į nedidelę aikštę priešais katedrą. Šioje aikštėje – ir ukrainiečių sunaikinta kovinė Rusijos technika. Šiuo Rusijos technikos laužynu ukrainiečių menininkai perduoda žinią, kad tokia pabaiga laukia ir okupantų.
