Trečiadienį kalbintas ambasadorius teigė, jog nerimo signalai šalyje pasigirdo prieš maždaug mėnesį.
„Buvo pasigirdę pranešimai apie užminuotas mokyklas, kurie nepasitvirtino. Rusijos generolai įvardijo, kad tikslas antro (karo, aut. p.) tikslas – susijungti su Padniestre, kurioje, neva, skriaudžiami rusakalbiai gyventojai. Nors tai logiškai nėra pagrįsta, kadangi Padniestrė nėra ta teritorija, kurią kontroliuoja Moldovos Vyriausybė. Tai yra separatistinė zona, kurioje Moldovos Vyriausybė neturi jokios tiesioginės įtakos“, – Žinių radijui sakė K. Kudzmanas.
Jo teigimu, prieš porą dienų šioje teritorijoje nugriaudėję sprogimai prie Tiraspolio oro uosto, šalia karinės bazės. Buvo apgadinti retransliacijos bokštai, iš granatsvaidžių apšaudytas Padniestrės Respublikos gynybos ministerijos pastatas.
„Niekas nenukentėjo, aukų nėra. Ir pats braižas rodo, kad tai labiau inscenizuoti sprogimai, turbūt sukelti tarptautinį rezonansą, patikrinti gyventojų nuotaikas, Vyriausybių nuotaikas. Pažiūrėti, kaip bus reaguojama į galimą tolesnę eskalaciją“, – savo įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ dalijosi K. Kudzmanas.
Jis tikino, jog šiuo metu „pilna įvairiausių svarstymų, spekuliacijų“.
„Jos nėra naujos, nes jau kurį laiką Padniestrėje yra Rusijos taip vadinamas „taikdarių kontingentas“ – pusantro tūkstančio kareivių. Manoma, kad ir pati Padniestrės kariuomenė galėtų būti pavaldi Rusijos karinei apygardai. (…) Kita vertus, reikia suprasti, kad niekas nenori būti įtraukti į tolesnę karo konflikto eskalaciją, net Padniestrės taip vadinamas prezidentas pabrėžė, jog ši respublika deklaruoja neutralitetą ir siekia tokį statusą išlaikyti bet kokiame konflikte“, – tikino ambasadorius Moldovoje.
K. Kudzmanas Žinių radijo eteryje kalbėjo, jog pasigirdo „karšti balsai“ siūlantys jėga atsiimti Moldovai Padniestrę.
„Be abejo, tarptautinė bendruomenė ir mes laikoma, kad Padniestrė yra integrali Moldovos dalis. Bet į tokius skubotus raginimus Moldovos Vyriausybė labai santūriai atsako – vienintelis kelis susigrąžinti Padniestrę į Moldovos sudėtį yra taikios derybos“, – tikino jis.
Į minėtus sprogimus reagavo tiek Moldova, tiek ir vadinamoji Padniestrės Respublika, sakė pašnekovas.
„Padniestrėje įvestas vadinamas raudonasis teroro grėsmės kodas – sustiprinta vietos apsauga. (…) O gyventojai – jaučiamas šioks toks sujudimas. Iš Padniestrės į Moldovą yra nusidriekusios eilės automobilių, o Moldovoje ramu, nepastebima didesnio nerimo ženklų, Vyriausybė laikosi santūriai.
Be abejo, reagavo – antradienį vyko Moldovoje Aukščiausiasis saugumo tarybos posėdis – buvo priimtos rekomendacijos sustiprinti kritinių objektų apsaugą, stiprina sienos kontrolė, siekiant išvengti pakartotinių teroro aktų“, – Žinių radijui pasakojo Lietuvos ambasadorius Moldovoje.
K. Kudzmanas laidoje taip pat pabrėžė, jog visa Padniestrė nėra absoliučiai prorusiška.
„Padniestrė, būdama separatistine zona, naudojasi privalumais, kuriuos teikia ES pačiai Moldovai. (…) Jie nėra suinteresuoti įtraukimu Padniestrės į karinį konfliktą, nes tai būtų prasti verslai, prarastos tam tikros privilegijos, kurias per Moldovą gauna ES rinkose. Jaučiamas skilimas, kiek gauname informacijos, net karinėse struktūrose“, – kalbėjo ambasadorius K. Kudzmanas.
Jis teigė, jog naujausios apklausos rodo, jog Moldovos gyventojai vėl balsuotų už valdžioje šiuo metu esančią provakarietišką partiją, bet didelė dalis jų mano, kad Ukraina pati išprovokavo konfliktą.
K. Kudzmanas darė išvadą, jog tikrai yra galimybių destabilizuoti padėtį.
