„Čia pandemija, sėdėjimas namuose, neturėjimas ką veikti turėjo įtakos ir visi šitie karai, tai yra stresas. Ir man atrodo, kai žmonės bando išeiti iš stresinės būsenos, tai jiems reikia kažką veikti“, – Delfi apie išaugusį alkoholio vartojimą Lietuvoje sakė viena vilnietė.
Kitas teigė, jog tai yra „sovietmečio laikų palikimas“.
„Visi įpratę matyti tuos kolūkius, visokias problemas, susijusias su alkoholio vartojimu“, – sakė jis.
„Visa visuomenė tiesiog bendrai turėtų šviestis, nes aš Vokietijoj ir visur esu buvęs, žmonės vaikšto tiesiog su alaus buteliuku rankose ir ten nėra problemų, o čia aš nenorėčiau, kad visi vaikščiotų ir gertų alų dienos metu. Nes tiesiog ne tas pats“, – tikino kitas.
Delfi kalbintas vilnietis teigė, jog daugiau ribojimų nereikia.
„Ribojimų ir taip pas mus yra pakankamai, ribot turbūt neribot. Kažką tai tiesiog galbūt, sakyčiau, auklėt ta tema daugiau nuo jaunų dienų“, – sakė jis.
Kita kalbinta moteris abejojo surinktų duomenų tikrumu.
„Juolab dabar sveikuolių visokie gyvenimai, jogos, lakstytojai, bėgiotojai. Jų tikrai labai daug, kiek aš matau jaunimo, tai tikrai jie mažiau vartoja, negu mes jaunystėj vartodavom. Tikrai nemanyčiau, kad Statistikos departamentas rimtus duomenis pateikia“, – sakė ji.
Parlamentaras, Sveikatos reikalų komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos narys Linas Slušnys Delfi teigė, jog alkoholio suvartojimo statistikoje pasigenda gilesnės analizės.
„Klausimas, kiek ir kokio alkoholio nupirko ne Lietuvoje anksčiau. Ir dabar galbūt tie pardavimai sugrįžo tiesiog į Lietuvą“, – svarstė politikas.
L. Slušnio teigimu, prie netikslių duomenų galėjo prisidėti ir karantinas: alkoholį lietuviai pirko Lietuvoje, mažiau keliavo ir mažiau jo vartojo svetur.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji direktorė Evelina Pridotkienė Delfi sakė, kad gyventi pandemijos metu nėra būdinga.
„Nėra būdinga gyventi pandeminiais metais. Tai yra žmonių psichikos sveikata prastėja, žmonės jaučiasi vieniši. Kas irgi galimai galėjo daryti įtaką alkoholinių gėrimų suvartojimo didėjimą“, – kalbėjo E. Pridotkienė.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad karantinas duomenis išties galėjo iškreipti. Tačiau tikimybė, kad žmonės ėmė vartoti daugiau alkoholio – išlieka.
„Ir buvo ir grėsmės įvardintos: tas pats COVID–19 buvo įvardintas, kaip grėsmė, kad žmonės dėl to sėdėjimo ilgalaikio namuose, dėl karantino poveikio, psichikos sveikatai, kad yra tokia rizika, jog žmonės gali pradėti vartoti didesnius kiekius alkoholinių gėrimų ir panašu, kad ta statistika šiek tiek pasimato“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, A. Verygos teigimu, tikruosius vartojimo mastus rodo ne tik alkoholio pardavimai, bet ir mirčių bei ligų statistika.
„Nes, jeigu, sakykime, augtų pardavimai, bet mirčių skaičius mažėtų, tai daryti prielaidos, kad vartojimas augo, mes turbūt negalėtume. Tai ir galėtume tada sakyti, kad visgi mes labiau pirkome vidaus rinkoje, ne kažkur išorėje vartojome“, – tikino politikas.
Higienos instituto duomenimis, pernai 678 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų – 80 daugiau negu 2020 metais.
„Ligotumas yra panašus, vienų ligų padaugėjo, kitų – mažėjo. Bet padidėjo, ką rodo ir Statistikos departamento duomenys, mirtys, susijusios su alkoholio vartojimu“, – sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji direktorė E. Pridotkienė.
A. Verygos teigimu, pagrindinė priemonė, kuri duotų greitą efektą, siekiant sumažinti alkoholio vartojimą šalyje: akcizų didinimas.
„Akcizas taip, kad jis bent pasivytų, sakykime, pajamų augimą, taip ir nebuvo didintas. Tai aš dabar skaičiavimų paskutinių nemačiau, bet spėčiau pagal visas tendencijas, kad įperkamumas turėtų vėl augti“, – kalbėjo Seimo narys.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji direktorė savo ruožtu teigė, jog didėjo alkoholinių gėrimų įperkamumas.
„Alkoholinių gėrimų (kainų, aut. p.) kilimas yra tik 0,4 procento, toks buvo 2021 metais. O darbo užmokestis šoktelėjo“, – aiškino ji.
Seimo narys L. Slušnys teigė, jog tai lazda su dviem galais.
„Tai lazda su dviem galais, didinam akcizus, branginam alkoholį ir kurį laiką mes vėl nematom realios situacijos, nes pradeda šventės ir judėjimas vykti kaimyninėse šalyse“, – sakė jis.
A. Veryga kėlė klausimą – o kokia Vyriausybės politika šiuo klausimu.
„Kokia yra Vyriausybės politika? Nes ten yra įrašyta, kad mažinsim vartojimą, ten dar daugiau ir panašiai. O ateinama su projektais, kurie liberalizuoja“, – aiškino jis.
L. Slušnys pabrėžė, jog liberalizacijos projektai buvo atmesti ir liko iki šiol galiojusi tvarka.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2021 metais, palyginti su 2020–aisiais, padidėjo beveik puse procento. Labiausiai brango vaisių vynas, importinis alus ir stiprūs likeriai.
