Alkoholio sukeltos mirtys rodo ryškėjančią tendenciją: gydytojas tam mato tik vieną paaiškinimą

Gydytojas taip pat pastebėjo, kad pastaraisiais metais pradėjo mažėti ir alkoholio sukeltų psichozių. Pastarųjų skaičius nuo 2008 iki 2016 metų augo (nuo 10 865 atvejų pasiekė 20 445), tačiau jau kelerius metus tendencijos keičiasi ir skaičiai mažėja.

„Galbūt kažkas paaiškins kitaip šią tendenciją, tačiau šiuo metu būčiau linkęs priskirti tai valstybės politikai, – „Facebook“ tinkle svarstė V. Kasiulevičius. – Sutinku, kad valstybė praranda įplaukas į biudžetą dėl Latvijos ir Lenkijos akcizų politikos, bet jeigu tai padeda išvengti psichozių, gal ir verta.“

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius tvirtina, kad nustatyti priežastinį ryšį nėra taip paprasta.

„Istoriškai, šis bandymas buvo sukritikuotas labai seniai ir pavadintas „Post hoc, ergo propter hoc“ (liet. Po to, vadinasi dėl to). Antra, jokios koreliacijos priežastinio ryšio nenurodo. Kažkada teko skaityti, jog yra koreliacija tarp gandralizdžių skaičiaus ir gimstamumo, – teigė R. Gurevičius. – Praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje pasirodė mokslinės publikacijos, kurios teigė, jog mirtingumas nuo plaučių vėžio didėja dėl to, kad didėja asfaltuotų kelių skaičius, nes asfalto smaloje yra dideli kiekiai aromatinių angliavandenilių (benz[a]pireno), kuris eksperimentiniams gyvuliukams sukelia odos vėžį.“

R. Gurevičius taip pat pastebėjo, kad menkai šią statistiką įvertinti padėtų ir kiti metodai. „Vertinimo metodas „Before and After“ (liet. Prieš ir Po) čia taip pat menkai padės, nes priežastiniai ryšiai šioje grandinėje yra taip persipynę, jog aprašomoji statistika nepajėgi nustatyti priežastį. Tam reikalingi analizinės epidemiologijos tyrimai, iš kurių geriausi (bet tuo pačiu, ilgiausiai trunkantys bei brangiausiai kainuojantys) yra prospektyviniai tyrimai“, – teigė Higienos instituto atstovas.

Vis dėlto, instituto atstovo teigimu, yra tyrimo būdas, pagal kurį būtų galima nustatyti priežastingumą: „Šiuo atveju geriau tiktų retrospektyvinis epidemiologinis tyrimas „case-contol“, kada tiriama atvejo („case“) grupė (turinti „outcome“ požymį) ir kontrolinė grupė šio požymio neturinti. Pageidautina, jog tokio tyrimo atveju, kontrolinė grupė būtų du kartus didesnė ir būtinai suporuota pagal amžių ir lytį. Jeigu tyrimas atliktas kokybiškai, panaudojant tinkamą tyrimo instrumentą (anketą), šiuolaikiniais statistinio apdorojimo metodais galima nustatyti ne tik pagrindinę analizuojamo reiškinio priežastį, bet ir kitų faktorių bei šių faktorių kombinacijų įtaką šiam procesui“.

Tiesa, tokie tyrimai, anot R. Gurevičiaus, Lietuvoje nelaikomi mokslinio pobūdžio. „Taigi, kolegos, čia ne taip paprasta, – kaip rašė savo knygoje „Tėvų ir brolių takais“ mūsų literatūros „klasikas“ J. Baltušis, pro lėktuvo iliuminatorių 1960 –aisiais pamatęs Niujorko oro ouostą: „Čia tau, brolyti, ne Paryžius, ne Briuselis ir ne Skaudvilė…“ – teigė Higienos instituto atstovas. – Norint tai rimtai ištirti, reikia kitokio pobūdžio ir dizaino mokslinių tyrimų. O tokių tyrimų, dabartiniai mūsų „Gyvybės mokslai“ apskritai nelaiko mokslu, nes ten nėra naudojami mėgintuvėliai, reagentai, šiuolaikiniai mikroskopai, histocheminiai tyrimai ir t.t.“