A. Kubilius patvirtino jau vakar pasklidusią informaciją, kad savo raštu jis kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį bei krašto apsaugos Rasą Juknevičienę, o dokumente prašoma ištirti, ar V. Gailius pateikė informaciją dienraščio „Lietuvos rytas“ redaktoriams ar žurnalistams.
„Gruodžio pabaigoje, gavęs iš VSD pažymą apie atliktus tyrimus poligrafu, po kurių kilo abejonių dėl dviejų FNTT vadovų, vėliau, žinodamas, kad sausio 6 d. ministras R. Palaitis pono Gailiaus prašymu kreipėsi į Antrąjį departamentą dėl pakartotinio tyrimo, aš kreipiausi sausio 11 d. į R. Palaitį ir R. Juknevičienę raštu, kurį dabar jau esu išslaptinęs. Prašydamas atliekant pakartotinį tyrimą poligrafu FNTT direktoriui V. Gailiui, tiksliai nustatyti, ar minėtas pareigūnas galėjo pateikti informaciją apie lapkričio 14 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą „Snoro“ banko atžvilgiu ir apie planuojamus „Snoro“ banko vadovų sulaikymus „Lietuvos ryto“ dienraščio redakcijos žurnalistams, redaktoriams, kurie vėliau parengė lapkričio 15 d. publikaciją“, - savo paties raštą žurnalistams citavo A. Kubilius.
„Kitaip sakant, prašiau, kad tyrimo metu būtų atsakyta ir į tokius klausimus“, - pridūrė premjeras.
Premjeras akcentavo šiuo raštu ne formulavęs tyrimo klausimus, o nurodęs jo kryptį. „Tai yra ta nuostata, kurią aš prašiau ištirti tyrimo metu. Nėra jokių konkrečių klausimų. Kaip klausimai formuluojami – tai sprendžia patys tyrėjai. Ir pirmu atveju, ir antru atveju“, - sakė politikas.
Be to, A. Kubiliaus teigimu, antrasis V. Gailiaus tyrimas poligrafu pareigūnui buvo palankus.
„Poligrafinis tyrimas aiškiai parodė, kad ponas Gailius negali būti įtariamas dėl tokių dalykų“, - sakė Vyriausybės vadovas.
Pasak jo, R. Palaitis FNTT vadovą iš darbo išmetė nepaisydamas tokių poligrafo tyrimo rezultatų.
„Tenka konstatuoti, kad ponas Gailius neteko teisės dirbti su slapta informacija visiškai nepriklausomai nuo poligrafinių tyrimų“, - tęsė premjeras, pažymėdamas, esą V. Gailiumi suabejota tik tada, kai jis nesutiko iš darbo atleisti savo pavaduotojo V. Giržado.
„Nuo sausio 23 d. (tada buvo atliktas pakartotinis patikrinimas poligrafu – DELFI) iki vasario 8 d. jokių abejonių dėl pono Gailiaus tinkamumo dirbti pareigose ir turėti leidimą dirbti su slapta informacija niekam nebuvo kilę. Abejonės ir sprendimai atimti teisę dirbti su slapta informacija kilo po to, kai ponas Gailius nesutiko atleisti savo pavaduotojo. Mano manymu, tokia motyvacija nėra visiškai atitinkanti įstatyminius reikalavimus“, - sakė A. Kubilius.
Premjero žodžiais, pirmiausiai darbą turi baigti Antikorupcijos komisija – tada esą „būtų galima ieškoti tinkamų sprendimų, kad klaidos būtų ištaisytos“.
Į klausimą, ar vis dar laikosi nuomonės, kad į darbą sugrąžinti turi būti abu FNTT vadovai – ir V. Gailius ir V. Giržadas, premjeras tiesiai neatsakė.
A. Kubilius taip pat neatskleidė, ar gavo antrąją VSD pažymą, kurią turėjo R. Palaitis, bet jos nebuvo gavęs nei premjeras, nei Seimo pirmininkė. „Visas pažymas, kokias tik galėjau gauti, gavau“, - aptakiai atsakė Vyriausybės galva.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis antradienį žurnalistams teigė premjerui turįs tik vieną klausimą. A. Kubiliaus atsakymui komisijos darbotvarkėje numatytas pusvalandis.
Antikorupcijos komisija taip pat planuoja trečiadienį baigti savo tyrimą dėl FNTT istorijos. Komisijos išvados turėtų būti paskelbtos apie 16 val.
DELFI primena, kad premjeras A. Kubilius reikalauja, jog vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis „ištaisytų klaidas“ ir grąžintų atleistus FNTT vadovus į darbą. Pats ministras tvirtina nepadaręs jokių klaidų ir FNTT vadovų į darbą negrąžinsiąs. Tuo tarpu jo partijos, Liberalų ir centro sąjungos vadovas Algis Čaplikas premjero pareiškimus vadina netoleruotinais valstybės institucijų atžvilgiu, įtampa koalicijoje auga.
Vidaus reikalų ministras panaikino FNTT vadovų leidimus dirbti su slapta informacija ir atleido abu pareigūnus iš pareigų. Paskutinę savo darbo dieną surengtoje spaudos konferencijoje FNTT vadovai pareiškė, jog FNTT tyrė su partijomis, tame tarpe – ir LiCS, susijusias įmones, o kažkas norėjo, kad tarnyba „tirtų kioskus“.
Ministro sprendimą atleisti FNTT vadovus gina prezidentė D. Grybauskaitė. Tuo tarpu valdantieji konservatoriai teigia nesuprantantys V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo motyvų ir reikalauja R. Palaičio bei VSD pasiaiškinimų.
Abu buvę FNTT vadovai minimi informacijos apie „Snoro“ banką nutekinimo istorijoje. Pirmadienį, gavusi atsakymus iš VSD, Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Snoro“ įmonės valdyto dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos apie esą režisuojamą puolimą prieš „lietuviškus bankus“, kuri pasirodė likus porai dienų iki „Snoro“ nacionalizavimo.
