Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius sako, jog Lietuvoje vis dar tvyro išlaikytinių sindromas ir savivaldybės, jo nuomone, turi dėti pastangas užtikrindamos, kad socialinė parama visuomet būtų skiriama teisėtai.
„Savivaldybės visada nori daugiau. Bet ir jos galėtų, man atrodo, atidžiau pasižiūrėti, kaip tos pašalpos yra skirstomos, o ne tik galvoti, kad jų atsakomybė yra vien tik tuos pinigus išdalinti. Šiaip jau kalbant apie socialinių pašalpų sistemą mes matome, kad čia, kaip ir visose socialinių išlaidų srityse, yra nemažų iššūkių, apie tai kalbėjome ir su prezidente. Tikrai, per dvidešimt metų Lietuvoje, man atrodo, susikūrė per daug tokio išlaikytinių mentaliteto, kai kas bando piktnaudžiauti ir nesąžiningai pasinaudot valstybės parama – ar tai būtų nedarbo atvejis, ar socialinių išmokų atvejis“, - po Vyriausybės posėdžio sakė A. Kubilius.
Pasak ministro pirmininko, sunkmečiu pinigai nesimėto, todėl net ir sprendimas skirti papildomai 150 mln. Lt yra puikus. „Pinigų šiaip jau pakelėse nesimėto ir Vyriausybė neturi galimybių išeiti į laukus ar miškus bei tuos pinigus surinkti. Tai reiškia, kad tie pinigai yra paimami iš kitų sričių ir jie skiriami šiai sričiai“, - teigė premjeras.
Iš viso socialinėms išmokoms ir kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį, taip pat socialinei mokinių paramai šiems metams buvo skirta kiek daugiau nei 503 mln. Lt. Tačiau jau birželį prireikė papildomų lėšų ir Vyriausybė šiam tikslui dar skyrė apie 84 mln. Lt, rugpjūtį socialinei paramai mokiniams dar skirta 578 tūkst. Lt, o dabar, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimais, papildomas lėšų poreikis siekė apie 241 mln. Lt.
Kaip rašoma SADM rašte Vyriausybei, vidutiniškai per vieną šių metų pusmečio mėnesį socialinę pašalpą Lietuvoje gavo 159,7 tūkst. žmonių, tai sudarė apie 4,8 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Palyginus šį skaičių su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis gaunančiųjų socialinę pašalpą skaičius išaugo 180,7 proc. – nuo 56,9 tūkst. žmonių iki 159,7 tūkst.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas ir patarėjas savivaldybių finansų ir biudžeto klausimais R. Čepas teigia, kad socialinės paramos gavėjų skaičiaus augimą bei lėšų trūkumą lėmė didelis nedarbas bei sumažėjusios gyventojų pajamos. Pasak jo, Lietuvoje apie 20 proc. darbą turinčių žmonių gauna 800 Lt atlyginimą „ant popieriaus“, tad skurstančiųjų skaičius, pasak jo, yra aukštas.
„Pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad dabar skiria iš dalies lėšų poreikį padengti, o trūkumas iš tų paskaičiavimų apie 91 mln. Lt. Matyt, Vyriausybei teks ketvirtajame ketvirtyje ieškoti lėšų šaltinių arba tikslintis skaičius“, - teigė R. Čepas.
„Gavosi toks neplanuotas arba neprognozuotas lėšų poreikio augimas, nes niekas neprognozavo tokio nedarbo masto (tai pagrindinė priežastis) ir, aišku, mažėjančios žmonių pajamos tą nulėmė“, - pridūrė Savivaldybių asociacijos atstovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigia, kad situacija stebima kiekvieną mėnesį, todėl esą jeigu lėšų tikrai labai prireiks, bus ieškoma išeičių. „Jeigu bus poreikis, be abejo, tie žmonės, kuriems labiausiai reikia socialinės paramos, lėšų bus skiriama. Tuo gyventojų sluoksniu valstybė turi pasirūpinti“, - teigė ministras, kalbėdamas apie asmenis, gaunančius socialines išmokas.
DELFI primena, kad socialines išmokas gali gauti asmenys, kurių šeimos draudžiamosios pajamos vienam asmeniui šeimoje neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio – 350 Lt.
Ar papildomai lėšų bus skiriama ateityje ir kompensacijoms už šildymą bei vandenį, ministras nekalbėjo. Jis tik pridūrė, jog kartu su savivaldybėmis bus ieškoma būtų, kaip lėšas naudoti racionaliai.