aA
G. Žagunio užkarda, kuri prižiūri Dieveniškių kilpos teritoriją, kiek netikėtai tapo viena pirmųjų, kurią palietė neteisėtai sieną kertančių migrantų krizė. „Niekada net nemąstėm apie tai, kad tokie kiekiai bus ir taip eis“, – sako daugiau nei 20 metų tarnyboje dirbantis pareigūnas Saulius. Šiemet jam teko stoti į akistatą su baltarusių pasieniečiais bei pamatyti pačių netikėčiausių atvykėlių poelgių.

Pasak Sauliaus, pačioje krizės pradžioje dirbti buvo gal net kiek sudėtingiau, kai Lietuva migrantus dar priimdavo ir apgyvendindavo.

„Turėjai aiškintis, rašyti, pildyti, daug dokumentacijos, labai daug laiko jų daiktų apžiūra užimdavo, nes gabendavosi po 2-3 kuprines, atvykdavo šeimomis“, – pasakojo jis.

Stebino mitybos įpročiai

Tarp migrantų pasitaikydavo ir išskirtinių istorijų, pavyzdžiui, vienoje grupėje vyras atvyko neįgaliojo vežimėlyje. Kitas jaunuolis iki Lietuvos nusigavo su sunkiai sužalota koja, kaip pats tvirtino, kadaise tėvynėje užlipo ant minos.

Dalis čia neteisėtai sieną kirtusių žmonių buvo apgyvendinti Poškonių užkardoje. Vienu metu ten sutalpinta net 180 atvykėlių.

Čia gyvenę migrantai, pasak pasieniečių, problemų nekėlė – neįvyko jokių konfliktų su vietiniais gyventojais, nefiksuota ir bandymų pabėgti. Tiesa, pasieniečius linksmino jų mitybos įpročiai.

„Prisipirkdavo jie čipsų, kolos, energetinių. Po to verkdavo naktimis, skųsdavosi, prašydavo kviesti greitąją, nes persivalgydavo kolos su čipsais“, – prisiminė pareigūnas.

Jam įstrigo ir itin keistas Šri Lankiečių darytas patiekalas, kai šie prisipirko daugybę stiklainių majonezo, kilogramus cukraus, viską bėrė į verdantį vandenį ir vėliau gautą košę valgė.

Siekė sukelti chaosą

Dabar pasieniečiams bent nebereikia rūpintis atvykėliais, paskutiniai 18 užkardos gyventojų į nuolatinę stovyklą perkelti prieš keletą savaičių.

Bet pagrindinis kylantis klausimas, kodėl į Europą patekti migrantai išvis bandė per Dieveniškes, kadangi geografiškai tai itin nepalanki vieta – kirtus sieną reikia įveikti ir gerai saugomą kilpos kakliuką, o tą padaryti nepastebėtam praktiškai neįmanoma.

„Kodėl? Pamatėme, kad migrantų ir organizatorių, Baltarusijos tarnybų, tikslai yra skirtingi. Mes migrantams esame tik kaip tranzitas į Vakarus. O baltarusiai siekia tiesiog padaryti mums problemų. Iš esmės baltarusiai į Dieveniškių kilpą įstumdami žmones supranta, kad arti 100 proc. jų bus sulaikyta“, – aiškino G. Žagunio užkardos vadas Žydrūnas Vaikasas.

G. Žagunio užkarda
G. Žagunio užkarda
© Vytenis Miškinis

Jo teigimu, iš pradžių čia stumti migrantai galvojo, kad jie siunčiami į Lenkiją. Tik supratę, kad Baltarusai juos apgaudinėja, pradėjo vengti Dieveniškių.

„Kada nuėjo informacija jų tėvynainiams, kad jei į kilpą papulsite, būsite 100 proc. pagautas, tada matėme kelis mėnesius ramybės. Po to prasidėjo procesai prie Lenkijos, baltarusiams nepavyko įgyvendinti jų tikslų, jie pradėjo vežti žmones prie sienos čia“, – sakė Ž. Vaikasas.

Pavojingos konfrontacijos

Tokios Baltarusijos provokacijos pastarosiomis savaitėmis baigėsi ir keliomis aštriomis konfrontacijomis. Viena tokių, kai į Lietuvą įvaryti migrantai nepanoro eiti į šalies gilumą, tačiau grįžti jiems neleido skydus atstatę baltarusai.

Viskas baigėsi baltarusų ir Lietuvos tarnybų akistata, trukusia daugiau nei parą. Per vidury tarp abiejų valstybių buvo strigę migrantai.

„Pati situacija atrodė pakankamai grėsmingai, ką gali žinoti, kuo viskas baigsis, – pasakojo ten dalyvavęs pasienietis Saulius, o paklaustas, ką tuo metu jautė, tik nusijuokia. – Ką galvoji? Kada greičiau pakeis ir kada galėsi važiuoti ilsėtis. Suvokėm, kad jie greičiausiai nešaus, bet jėga gali migrantus stumti.“

G. Žagunio užkarda
G. Žagunio užkarda
© Vytenis Miškinis

Po darbų jis stengiasi užmiršti tarnybą ir visi jo draugai puikiai žino, kad apie migrantų krizę Saulius nekalbės. „Tik tėvai paskambinę paklausia, tai kiek šiandien?“ – priduria Saulius.

Visgi pastarosiomis dienomis čia ramu, o tikimasi, kad visai netrukus migrantams čia patekti bus neįmanoma net fiziškai.

„Iš žmoniškos pusėsm ypač matant vaikus, aišku, galvoji apie tai, bet yra kaip yra“, - paklaustas, ar negaila pačių įstrigusių migrantų, sakė Saulius.

Moderniausia stebėjimo sistema

Jau dabar įvykdytas didžiulis projektas, kuris tuoj pradės veikti pilnu pajėgumu – visa 112 km ilgio sienos su Baltarusija atkarpa Dieveniškių kilpoje stebima vaizdo kameromis. Itin moderni sistema fiksuoja ne tik kiekvieną judesį pasienyje dieną ir naktį, bet ir įtartinus garsus. Iš viso sumontuota 1700 kamerų.

Maža to, čia jau kyla ir fizinis barjeras, įrengta 20 km koncertinos bei pamažu statoma 4 metrų aukščio tvora. Statybas planuojama pabaigti iki kitų metų pabaigos.

Vaizdo stebėjimo sistema čia suplanuota ir pradėta statyti dar prieš migrantų krizę – kovojant su kontrabandininkais. O dar papildomai iškilsianti tvora pastariesiems taps tikru galvos skausmu.

G. Žagunio užkarda
G. Žagunio užkarda
© Vytenis Miškinis

Jau dabar ieškoma bei randama būdų, kaip nusikaltėliams įveikti kliūtis. Populiariausia tą daryti dronai, kurie gali skraidinti maždaug 16 kg krovinį, tai – maždaug 500 pakelių cigarečių.

Pasieniečių žiniomis, toks dronas – prabangos prekė. Jo vertė svyruoja nuo 5 iki 7 tūkst. eurų. Paprastai dronai valdomi iš Baltarusijos pusės.

„Turime priemonių tuos dronus nutupdyti“, – sako užkardos vadas.

Netrukus G. Žagunio užkardos pasieniečiai persikels ir į naujas patalpas. Čia įrengti ir kambariai migrantams, tiesa, viskas projektuota dar prieš migrantų krizę.

„Pastatas suprojektuotas su ta mintimi, kad migrantų bus kaip anksčiau, iki 50 žmonių per metus. Todėl įrengtos 5 patalpos 2-3 žmonėms. Tai paskaičiuokit, kokiam kiekiui dar visai neseniai mes ruošėmės“, – sako Ž. Vaikasas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(272 žmonės įvertino)
4.5919

Top naujienos

Kodėl NATO žvilgsniai krypsta į Baltarusiją: rusai ėmėsi veiksmų, kurie dramatiškai keičia jėgų pusiausvyrą (154)

Jau kelis mėnesius, regis, tik ir kalbama apie Rusijos pajėgas, sutelktas prie Ukrainos sienos....

Vytautas Landsbergis: kiekvieno, kuris šią sausio 13–ąją pasijuto sužeistas, atsiprašau (83)

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis...

Apžvalgininkas apie Vyriausybę: atleidus net vieną ministrą gali būti paskutinioji

Po keleto pralaimėtų svarbių balsavimų Seime imta kelti klausimą – ar Vyriausybė dar turi...

Skaistė pasakė, kodėl Lietuva neseks Lenkijos pavyzdžiu: mes renkamės kitą kelią (18)

„Sakyti, kad visi kažką daro, o lietuviai nieko nedaro, nebūtų tikslu“, – taip atsakydama,...

AFP: Macronas turi pasiūlymą Putinui papildyta (18)

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina pasiūlyti Rusijos prezidentui Vladimirui...

Paaiškėjo, kas Lietuvoje laimėjo 24 mln. eurų: iš darbo išeiti neketina (49)

Praėjusį penktadienį Lietuvą sudrebino žinia, jog sostinėje pirktas „Eurojackpot“ bilietas...

Skambina pavojaus varpais dėl mirtinai pavojingų infekcijų: dalis jų atsparios net stipriausiems antibiotikams

2019 metais dėl atsparumo antibiotikams mirė daugiau žmonių nei nuo ŽIV ar maliarijos, nes...

Venckienei – galutinis teismo sprendimas: kalta dėl trijų nusikaltimų (33)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė už tris nusikaltimus nuteistos buvusios teisėjos...

Į skandalingą ataskaitą sureagavo pasieniečių vadas: galime padaryti ir daugiau (32)

Pirmadienį Seimo kontrolierė paskelbė skandalingą ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Kybartuose...

„Lufthansa“ ir dar trys oro linijos atšaukė įgulų nakvynes Kijeve: keičiasi skrydžių tvarkaraščiai

Dėl įtemptos politinės padėties Ukrainoje „ Lufthansa “, „Swiss“, „Austrian...