„Aš jau 8 metai Anglijoje su šeima, kaip grįžti į Lietuvą??? Kada, manote, Lietuvoje viskas pradės tvarkytis?“, – teiravosi DELFI skaitytoja Era.
„Aš emigracijos nedemonizuoju ir nemanau, kad tie, kurie išvažiavo, yra išdavikai, nelaimėliai arba dar kažkas. Aš manau, kad lietuvio kaip normalaus žmogaus prigimtyje yra normalus noras pamatyti pasaulį, jį užkariauti“, – kalbėjo A. Kaušpėdas.
Pasak jo, gyvenimas mažoje jaukioje šalyje, kur nėra jokių cunamių, rodo, kad gyvename provincijoje. Gyvenimas provincijoje turi savų privalumų ir trūkumų.
„Emigraciją reikia priimti kaip įvykusį faktą ir galvoti apie Lietuvą kaip apie globalią Lietuvą. Labai didelė mūsų politikų klaida, kad jie visą laiką vien tik teritoriškai suvokia valstybės turinį. Mano galva, svarbiausia yra ne teritorija, o žmonės, kur jie begyventų: ar Sidnėjuje, ar Londone, ar Vilniuje. Jie turėtų būti viena tauta, viena valstybė. Viena valstybė“, – akcentavo A. Kaušpėdas.
Žinomo Sąjūdžio veikėjo nuomone, neduodami pilietybės užsienio lietuviams, politikai sąmoningai atskiria žmones.
Mato savęs menkinimo virusą
Vienas DELFI skaitytojas teiravosi, ar ne per dažnai dėl psichologinių problemų, klestinčio nesąžiningumo kaltiname sovietmetį.
A. Kaušpėdo nuomone, tai lemia daug priežasčių. Viena jų – sovietmečio mentalitetas, kurį kaip sunkiai gyjančią žaizdą mes savyje nešiojame.
„Yra ir kita bėda. Savęs menkinimo virusas, kuris vėlgi ateina kaip tam tikras kompleksas prieš didžiąsias tautas. Mes neturime metro, neturime milijoninio miesto, mūsų trys milijonai, esame žemdirbių tauta ir t.t. Aš tokių kalbų prisiklausau ir iš jaunų žmonių, ir iš tų, kurie emigruoja. Aš manau, kad mūsų tautai trūksta nuoširdžių lyderių, kurie padėtų mūsų tautai suformuluoti savo mentalitetą“, – teigė vienas Sąjūdžio lyderių.
Pasak A. Kaušpėdo, ir dabartiniams pirmiesiems asmenims trūksta nuoširdumo, artimo pokalbio su žmonėmis, meilės artimui. Valstybėje per daug įtarumo, sąmokslo teorijų, negatyvumo.
„Mes priėmėme sau tokį sprendimą - būti kritiški, bet kritiškumas irgi turi turėti ribas. Matau ir pozityvių ženklų. Lietuvoje yra darbštaus jaunimo, kuris jau nėra toks emocionalus, tolerantiškesnis, matęs pasaulio ir atsivežęs tokias vertybes, kurios yra atsvara mūsų katalikiškam racionaliam mąstymui“, – kalbėjo DELFI svečias.
Nerenovuoti daugiabučiai luošina žmones
Dalis skaitytojų A. Kaušpėdą ragino eiti į politiką – esą nedalyvaudamas politiniame gyvenime, jis daro nusikaltimą tautai. „Atsiprašau, bet neketinu būti užsidariusiu nuo visuomenės savo laimingam sodelyje asmeniu. Dalyvauju visuomenės gyvenime kitais būdais“, – į diskusijas nesileido A. Kaušpėdas.
Jo nuomone, politika yra profesionalus darbas, o joje būti diletantu nesinori.
„Anties“ lyderis pažėrė receptų, ką reikėtų keisti, kad žmonės gyventų gerai. A. Kaušpėdo nuomone, visų pirma reikia keisti požiūrį į gyvenimą. Pavyzdžiui, vadinant stiklinę apypilne, o ne pustušte, per vieną dieną galima stipriai pagerinti savo gyvenimą.
„Antras dalykas – nebijoti žmonių, neužsidaryti nuo žmonių, ieškoti bendro gyvenimo su žmonėmis, sudominti save bendru gyvenimu su kitais. Tai yra taip vadinamas transcendencijos efektas, kai mes išplečiame save, kai galime pasakyti, kad mano bendruomenė esu aš, mano miestelis esu aš. Dėl to visa, kas vyksta mano miestelyje, vyksta su manimi, dėl manęs. Tokiu būdu yra panaikinamas atstumas tarp žmonių ir jų bendruomenių“, – aiškino A. Kaušpėdas.
„Kas yra gero mūsų šalyje? Kokie mes, lietuviai, esame?“, – teiravosi kitas DELFI skaitytojas.
A. Kaušpėdo nuomone, mūsų kraujyje gerų dalykų daug. „Bet žmonės nekalba apie gerus dalykus, kalba tik apie problemas. Nes prie gero labai greitai priprantama. Kai susiduriu su Baltarusijos verslininkais, Afrikoje verslą kurti bandančiais žmonėmis, suprantu, kad kosminiu greičiu mes esame nuo jų nutolę. Yra sričių, kur mes net vakariečius esame pralenkę, kad ir elektroninėje bankininkystėje“, – dėstė jis.
Būdamas architektas, A. Kaušpėdas išreiškė nuomonę apie didžiųjų miestų miegamuosius rajonus.
„Daug kas Lietuvoje dar galėjo palaukti savo eilės, bet namų renovacija negalėjo ir negali laukti. Ji atlieka šiuo metu luošinimo darbą, ji luošina žmones, verčia juos galvoti, kad mūsų gyvenimas niekada nepagerės ir visą laiką mes gyvensime griuvėsiuose“, – sakė A. Kaušpėdas.
Architekto nuomone, nepateisinamai lėtai vykstanti renovacija guli ant valdžios sąžinės.