Jo teigimu, V.Havelo politinė figūra daug lėmė, kad sovietinio totalitarizmo sistema Europoje iš esmės sugriuvo taikiai ir be ženklesnių aukų.

Pasak istoriko, Sovietų Sąjungos žlugimo išvakarėse V.Havelo politinė figūra buvo tiek išaugusi, jog jau puikiai matėsi net ir už Geležinės uždangos.

"1982-1988 metais Vilniuje ir Kaune turbūt nedaug buvo studentų, itin humanitarų, kurie nebuvo girdėję apie V.Havelą ir jo "Chartiją77". Ankstyvojo Sąjūdžio metais V.Havelas buvo mūsų tautos ideologinė vėliava ir viltis", - BNS sakė A.Kasparavičius.

Istorikas V.Havelą apibūdino kaip žmogų, kuris net ir fiziškai gyvendamas sistemoje moraliai nebuvo susijęs su ta sistema, į politines aukštumas iškilo be kolaboranto šešėlio, be sistemos jam suteiktų titulų, privilegijų, ir buvo moralės kalinys, išdrįsęs kalbėti tuomet, kai dauguma tylėjo ar net dirbo sistemai.

"Po Kovo 11-osios - labai principingas, nuoseklus ir pragmatiškas Lietuvos valstybingumo gynėjas. V.Havelo politinė ir pilietinė pozicija buvo svarbi ir Perestroikos architektui Michailui Gorbačiovui. Apie tai jis yra užsiminęs ne viename savo interviu. Taigi V.Havelo autoritetas 1990-1991 metais buvo puikus geopolitinis vėjas Lietuvos valstybės burėms", - teigė A.Kasparavičius.

Pasak jo, likimas ir istorija V.Havelui buvo maloningi.

"Likimas V.Havelui lėmė gimti galbūt demokratiškiausioje tarpukario Vidurio ir Rytų Europos sostinėje Prahoje, kur diskusijos apie demokratiją ir žmonių laisves buvo tokios pat natūralios, kaip čekiškas alus ir duona kasdieninė", - BNS sakė A.Kasparavičius.

Istorikas atkreipė dėmesį, kad V.Havelas gimė intelektualų šeimoje, kurioje vyravo laisvas buržuazinis politinis mąstymas, kūrybiškos liberalios tradicijos, stiprus garbės jausmas, pilietiškumas ir ambicijos kurti moraliai stiprią valstybę.

"Todėl nenuostabu, kad ir visą savo gyvenimą V.Havelas buvo ne jėgos ir ginklų, bet sąžinės ir proto karys. Na, o permaininga ir grubi XX-ojo amžiaus Europos politinė istorija V.Havelui davė šansą tapti rusiškojo komunizmo pavergtų Vidurio ir Rytų Europos tautų išsivadavimo legenda, savotiška politine ikona", - sakė A.Kasparavičius.

Pasak istoriko, V.Havelas savo istorinio šanso nepraleido ir jau aštuntajame dešimtmetyje pradėtas lyginti su tokiais veikėjais kaip Mahatmas Gandis ir Nelsonas Mandela.

"Sovietinio totalitarizmo sistemą ir ideologinę Berlyno sieną dar 6-7 dešimtmetyje jis pradėjo griauti kaip poetas ir dramaturgas, hipis intelektualaus džiazo gerbėjas ir politinės bohemos žmogus Prahos pavasario dienomis. 8-ajame dešimtmetyje Havelas išgarsėjo kaip "Chartijos77" įkvėpėjas bei autorius, kuri sovietinę sistemą pirmiausia triuškino ne dėl kokių nors idėjinių nuodėmių, bet dėl žmogaus teisių grubių pažeidimų ir tarptautinių sutarčių nesilaikymo", - teigė A.Kasparavičius.

"Dėka žurnalų Le Monde ir The Times, Laisvosios Europos radijo ir Amerikos Balso Havelo pavardė ir intelektualaus kovotojo už laisvę politinė mitra labai greitai tapo žinoma ir matoma ne tik visai Europai, bet ir pasauliui. Dėl pasirinkto taikaus civilizuoto politinės kovos kelio jis jau 8 dešimtmečio pabaigoje pradėtas lyginti su tokiomis laisvės vėliavomis kaip Mahatmas Gandis ir Nelsonas Mandella" , - pažymėjo istorikas.

Jo teigimu, devintojo dešimtmečio pabaigoje - dešimtojo pradžioje sovietinio totalitarizmo demontavimo darbą V.Havelas jau baigė kaip visuotinai pasaulyje pripažintas Europos politinis lyderis ir sovietinį protektoratą nusimetusios Čekoslovakijos prezidentas.

"Nekyla abejonių, kad V.Havelo politinė figūra daug lėmė, kad XX-ojo amžiaus 9-10 dešimtmečių sandūroje sovietinio totalitarizmo sistema Europoje iš esmės sugriuvo taikiai ir be ženklesnių aukų. Galima sakyti, kad tuo metu, kada Vakarai prieš Sovietų Sąjungą organizavo Šaltąjį karą ir šantažavo sovietus jėga nušluoti nuo žemės paviršiaus, V.Havelas tuo pačiu metu prieš sovietus surengė Baltąjį karą. Tai yra baimės atmetimo, tiesos sakymo ir nepriklausomos informacijos platinimo karą. Ir reikia pasakyti, kad V.Havelo Baltasis karas prieš Kremlių buvo veiksmingas: griuvo ne tik Berlyno siena ir žlugo ne vien Varšuvos paktas, bet jau 1990 pavasarį, po Kovo 11-osios pradėjo moraliai mirti ir pati blogio ašis - SSRS", - sakė A.Kasparavičius.