aA
Lietuvoje vien užuomina apie prostitucijos legalizavimą kelia didžiausią pasipiktinimą. „Caritas“, remdamasis savo daryta apklausa, teigia, kad šiai idėjai nepritaria 68 proc. respondentų. Teisininkai tikina, kad prostitucijos legalizavimas būtinas tam, kad šį reiškinį būtų galima kontroliuoti taisyklėmis, kurios liberaliose šalyse, beje, griežtėja. Tuo tarpu pačios prostitutės, kovodamos už savo teises, buriasi į tarptautines organizacijas.
© Corbis

Prostitutės buriasi į savo organizacijas

Informacinis tinklas sekso paslaugų teikėjų teisių klausimais Centrinėje ir Rytų Europoje bei Centrinėje Azijoje (SWAN) apima 16 šalių, tarp kurių yra Lietuva, Latvija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija, Serbija, Juodkalnija, Makedonija, Albanija, Ukraina, Rusija, Kazachija, Kirgizija. Lietuvai šiame tinkle atstovauja nevyriausybinių organizacijų koalicija „Galiu gyventi“.

Projekte dalyvaujančiose šalyse kuriami nacionaliniai informaciniai tinklai, jungiantys institucijas ir organizacijas, tiesiogiai dirbančias su sekso paslaugų teikėjais, netiesiogiai susiduriančias su sekso darbo problematika bei institucijas, kurioms gali būti naudinga informacija apie sekso paslaugų situaciją įvairiose šalyse.

Tinklo filosofija remiasi nuostata, kad prostitucija, kurią moteris pasirenka laisva valia, visgi yra darbas, o sekso paslaugų teikėjai yra žmonės, turintys tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kiti piliečiai. Sekso paslaugas teikiančias moteris reikia ginti ir dėl visuomenės saugumo. Kol jų veikla kriminalizuota, nėra priemonių užtikrinti jų sveikatos kontrolę, todėl atveriami keliai lytiniu keliu plintančioms ligoms, hepatitui B bei ŽIV.

Dar vienas minėto tinklo tikslas – apginti prostitucija užsiimančias moteris nuo smurto. Šalyse, kuriose ši veikla kriminalizuota, moterys pačios negali kreiptis į policiją. Vakarų Europos valstybėse apie savo bėdas visuomenei jos primena tik dalyvaudamos įvairiose akcijose. Pagrindinė tokių akcijų idėja ta pati – prostitucija yra tik profesija, tačiau jos atstovės – paprastos moterys, labai dažnai susiduriančios su smurtu.

„Kartą tokią 6 moterų eiseną teko stebėti Vienoje. Iš praeivių veidų man susidarė įspūdis, kad jie reagavo gana palankiai. Lietuvoje, manau, panašios eisenos dar nebus daug metų“, - svarstė ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ pirmininkės Svetlana Kulšis.

Anot jos, prostitucijos legalizavimas nėra panacėja ir tikrai neišspręs visų bėdų, jei nebus dirbama su moterimis, kurios pasirenka tokį kelią. Kita vertus, pareiškimas, kad prostitucija draudžiama jos mastų taip pat nesumažins.

Neefektyvūs ir dabartiniai prostitucijos žabojimo būdai. Nors jau keletą metų baudos skiriamos ne tik moterims, bet ir jų klientams, per pirmą metų ketvirtį nubaustos 109 prostitutės ir vos du klientai. Mat klientą bausti galima tik tokiu atveju, jei moteris prisipažįsta už seksą iš jo gavusi pinigus. Tuo tarpu kai kurių prostitučių baudos išaugusios iki 36 ir net 60 tūkst. litų. Užsienio ekspertų paskaičiavimais, Lietuvoje gali dirbti nuo 5 iki 8 tūkst. prostitučių.

Kontroliuoti įmanoma tik legalų verslą

Koalicijai „Galiu gyventi“ atstovaujantis teisininkas Rokas Uscila pastebi, kad sistemai atsidūrus pogrindyje, ji labai struktūruojasi – atsiranda vyrų, vaikų prostitucija, kuri pas mus taip pat yra, tik apie ją viešai kalbėti niekas nedrįsta. Kai ardome kurią nors vieną pogrindžio dalį, ardomi ir kiti sluoksniai.

Anot jo, realiai kontroliuoti prostitucijos veiklą įmanoma tik tuomet, kai ji legalizuota. „Varžyti šį veiklą taisyklėmis, net labai griežtomis, yra normalu. Tačiau jei pasakysime, kad prostitucija draudžiama, ji vis tiek gi bus. O dabar stebime visiškai netinkamą mokesčių surinkimo būdą“, - svarstė teisininkas.

Lietuvoje už vertimąsi prostitucija bei naudojimąsi prostitučių paslaugomis taikoma 300 – 500, už pakartotiną nusikaltimą – 500-1000 litų bauda ar 30 parų arešto. Tačiau šių mokesčių surinkimo būdas, anot R. Uscilos, visiškai netinkamas: baudas prostitutės išsiperka atsėdėjusios areštinėje, kur dar ir maitinamos nemokamai.

Prostitucija visiškai draudžiama JAV (išskyrus Nevados valstiją), Kinijoje, Kuboje, Egipte, Indijoje, Irane, Japonijoje, Kenijoje, Taivanyje, taip pat Lietuvoje. Daug kur prostitucija yra iš dalies legali – dažniausiai draudžiamas tik viešnamių kūrimas ir suteneriavimas, o iš pačių prostitučių reikalaujami registracijos ir medicininės apžiūros dokumentai.

Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje moteris privalo turėti tam tikrą pasą, kuriame turi būti atžyma apie dermatovenerologo patikrinimą. Jei prostitutė neturi tokio dokumento, ji gali būti sulaikyta policijos. Taip pat nurodomos vietos, kur prostitutės gali stovėti, reglamentuojamas jų amžius. Panaši tvarka yra Anglijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Belgijoje, Danijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje, Kanadoje, Brazilijoje ir kitur.

Įvairiose šalyse prostitucija kontroliuojama skirtingai. Pavyzdžiui, švedai labai daug pasiekė įvedę dideles baudas tik prostitučių klientams. Kita vertus, ir ši tvarka Europoje yra kritikuojama – tie patys švedai sekso paslaugų vyksta į kaimynines šalis.

Anot S. Kulšis, daugelis liberaliai prostitucijos atžvilgiu nusiteikusių šalių pastaruoju metu taisykles šiam verslui griežtina. Pavyzdžiui, kai Norvegiją, kurioje klestėjo gatvės prostitucija, užplūdo tailandietės ir jos pradėjo stovėti net miestų centruose, valdžia iškart sureagavo – dabar čia baudžiama ir moteris, ir klientas. Kai kuriose šalyse netgi egzistuoja baudos už pernelyg trumpą sijoną, su kuriuo moteris pasirodo gatvėje.

Prostituciją renkasi ir dėl vaikų, ir dėl profesijos neturėjimo

Lietuvos „Caritas“ neseniai paskelbė tyrimą, kurio duomenimis net 89 proc. apklaustųjų prostituciją įvardijo kaip vieną didžiausių socialinių problemų, o 68 proc. pasisakė už šio reiškinio griežtą draudimą.

„Lietuvos“ Caritas savanoriai Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio miestų savivaldybių darbuotojus ir lankytojus kvietė atsakyti į 9 anketoje pateiktus klausimus. Anketos klausimus ruošė „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ darbuotojai ir Vytauto Didžiojo Universiteto Sociologijos katedros vedėja doc. Jolanta Reingardė. Atsitiktine tvarka buvo apklausti 602 asmenys – aktyviau į anketos klausimus atsakinėjo moterys (409) nei vyrai (193).

Didelė dalis apklaustųjų prostituciją sieja su prekyba žmonėmis (71,9 proc.), smurtu ir išnaudojimu (55 proc.), narkotikais ir alkoholiu (38,9 proc.) ir tik nedaugelis įžvelgia perspektyvios karjeros galimybių (2,5 proc.). Kita vertus, 16 proc. apklausos dalyvių neprieštarautų, jeigu artimas žmogus verstųsi šia veikla. Respondentai pasisakė, jog pirmiausia reikėtų bausti klientus (taip mano 31 proc. vyrų ir 36 proc. moterų) ir sutenerius (atitinkamai 30 proc. ir 30,6 proc.).

„Apklausos rezultatai rodo, jog žmonių sąmonė ir supratimas apie prostituciją ir prekybą žmonėmis keičiasi. Tik nedaugelis tebegalvoja, jog prostitucija yra sava valia pasirenkamas darbas ar moterų seksualinės laisvės išraiška. Tačiau vis dar skiriasi vyrų ir moterų požiūriai. Jog prostituciją reikia drausti, mano 75 proc. moterų ir tik 52 proc. vyrų. Šie skaičiai aiškiai parodo, jog prostitucijoje didžiausią vaidmenį vaidina auganti paklausa“, - teigė „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.

Tuo tarpu ES šalyse vyrauja dvi nuomonės – liberalus požiūris, pritariantis prostitucijos legalizavimui, ir konservatyvus, griežtai pasisakantis prieš prostitucijos įteisinimą.

Liberalai įsitikinę, kad prostitucija mažina kai kurias socialines problemas – mažėja išžaginimų, skyrybų, fiziologinius poreikius gali tenkinti fiziškai neįgalūs ar nepatrauklūs žmonės.

Konservatoriai nuogąstauja, kad prostitucijos legalizavimas neigiamos įtakos turi šeimai. Teigiama, kad šalyse, kuriose prostitucija legalizuota, vyrai dažniau smurtauja prieš savo moteris. Be to, atsivėrus sienoms vis daugiau moterų užsienyje patenka į organizuotų nusikaltėlių rankas, kita dalis šią veiklą taip pat pasirenka ne laisva valia – dažnai tai kritinėje situacijoje atsidūrusios moterys, kurios nesulaukė pagalbos nei iš artimųjų, nei iš valstybės.

Lietuvoje atlikta moterų sveikatos kabinete besilankančių prostitučių apklausa parodė, kad moterys prostituciją renkasi dėl įvairių priežasčių. Net 43 proc. gatvėje dirbančių prostitučių gautus pinigus išleidžia narkotikams, tačiau įdomu, kad aukštesnio lygio prostitutės, dirbančios butuose, šios priežasties nenurodė. 22 proc. gatvės ir 16 proc. butų prostitučių teigė, kad taip išlaiko savo vaikus, skurdą ir nedarbą įvardijo atitinkamai po 15 ir 7 proc., specialybės neturėjimą – 15 ir 19 proc., kitas priežastis – 30 ir 3 proc. moterų. 3 proc. gatvės ir 6 proc. butų prostitučių tikino, kad toks darbas joms patinka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Advokatas Garliavos istorijoje įžvelgia daugiau nei tik pedofiliją: čia yra gilesnė šaknis (401)

2009 metų rugpjūtį DELFI portale pasirodė pirmasis straipsnis apie Lietuvai gresiantį pedofilijos...

Po DELFI publikacijos apie oro uoste priverstą miegoti vyrą – Užimtumo tarnybos reakcija: susitarėme su darbdaviu (35)

Po DELFI publikacijos į negalią turinčio ir nuo rugsėjo darbo nerandančio Irmanto Simonavičiaus...

Amerikiečių ekspertai siunčia nemalonią žinią NATO: dėl Rusijos teks taikytis prie naujos realybės (100)

Rusijos vykdomas naujos kartos automatizuotos kontrolės ir vadovavimo sistemos projektas, kuriam...

Aukso amžius didmiesčiuose: būsto pardavimai muša rekordus, vos spėja statyti naujus (173)

2019 m. Vilniuje fiksuotas būstų pardavimo rekordas, o jei tai tęsis, vystytojai greitai nebespės...

Skandalingos tyrimo išvados: „Ekologistikos“ įmonėje priešgaisrinė priežiūra net nebuvo vykdoma (69)

Penktadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ( PAGD ) pristatė darbo grupės...

„Senukai“ nubausti už nesaugių prekių pardavinėjimą (7)

Nesaugius produktus platinusioms įmonėms skirtos baudos – produktų saugos reikalavimų neatitiko...

Oficialu: prie „Žalgirio“ jungiasi Eurolygos čempionas Riversas jau išsirinko numerį (21)

Prie Kauno „Žalgirio“ komandos prisijungia milžinišką patirtį Eurolygoje sukaupęs...

2 skardinės kondensuoto pieno, kilogramas saldainių ir rinkė dešros: tokios vakarienės Ugnei baigėsi labai prastai (3)

Skaniai pavalgyti – vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Visa bėda, kad žmonės greitai virsta...