Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės teigimu, streiku advokatai vadina paslaugų neteikimą, tačiau šis streikas sujauktų sistemą kaip reikiant. Ministerijos žarsto pažadus pinigus sumokėti iki Naujųjų metų, o Vyriausybėje jau brandinamos atsiskaitymas ir derybos. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kartu su vedėju Raigardu Musnicku diskutavo I. Vėgėlė, teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas ir Seimo narys Stasys Šedbaras.
Ir nors I. Vėgėlė tvirtina, kad pagrindinė problema – valstybinės skolos, viceministras Ž. Plytnikas vardija, kad daugybė advokatų sukčiauja ir teikia prastos kokybės paslaugas. Esą daugelis jų nė nemoka įsijungti kompiuterio.
Advokatai tvirtina, kad valstybė moka centus
„Situacija išlieka labai įtempta. Dalis advokatų nusprendė nebeimti naujų bylų. Jie vykdo savo įsipareigojimus pagal senas bylas, bet atsisako imti naujas, nes šalia itin žemo atlyginimo už valstybės siūlomas bylas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bylas, advokatai nesulaukia atlyginimo. Laukia po keturis, po penkis mėnesius“, – laidoje kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė.
Advokatų tarybos pirmininkas nurodė, kad baudžiamosiose bylose advokatas yra privalomas, tad, jei asmuo neišgali jo pasisamdyti, jį skiria valstybė. Įrodinėti, kad asmuo neturi lėšų advokatui, I. Vėgėlės teigimu, nereikia.
Valstybė taip pat skiria advokatus ir visiems socialiai remtiniems asmenims, kurie bylinėjasi nebūtinai baudžiamojoje, bet ir civilinėje, ar administracinėje byloje.
Valstybės advokatai skiriami ir tuomet, kai teisėjai nusprendžia, kad reikia skirti advokatus dublerius. I. Vėgėlė paaiškino, kad teisėjai skiria dublerius tam, kad procesas vyktų sklandžiai ir nenutraukiamai, tokiais atvejais, kai gali įtarti, kad teisminio proceso dalyvio advokatas gali susirgti, neatvykti ar panašiai. I. Vėgėlės teigimu, dubleriai skiriami masiškai.
Ir ketvirtas paslaugų spektras – mediacija. „Ir tai vėl eina iš to paties, pabrėžiu, 3,57 mln. eurų. Iš viso Lietuvoje per VGTP sistemą (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą – DELFI) sprendžiama 43 tūkstančiai bylų“, – apie visas bylas, kuriose skiriami valstybės advokatai, kalbėjo I. Vėgėlė.
Advokatų tarybos pirmininkas išsakė dvejonę dėl tokiu mastu teikiamų paslaugų kokybės. „Ar įmanoma bylą išspręsti už 20-30 eurų? Nuspręskite patys, – į laidos svečius kreipėsi I. Vėgėlė. – Grubiai byla neatskaičius mokesčių kainuoja apie 90 eurų.“
I. Vėgėlė palygino, kad sostinėje panašiai tiek kainuotų valandos trukmės advokato konsultacija, o bylos nagrinėjimas už tokią pačią sumą gali trukti ir pusmetį, ir metus. „Gali greitai išsispręsti, visko gali būti“, – teigė I. Vėgėlė.
Tiesa, jis pabrėžė, kad tokį vidutinį užmokestį jie suskaičiavo patys, mat valstybė moka ne už bylas, o už valandas. „Valandinis mokestis po mokesčių yra 7-8 už valandą“, – įvardijo I. Vėgėlė.
„Kai skambina advokatai mums į advokatų tarybą, sako, kad nuvažiuoti pusvalandžiui į teismą, – kalbėjo I. Vėgėlė. – Pusvalandžiui į teismą brangiau kainuoja nuvažiuoti automobiliu su savo benzinu nei nevažiuoti iš viso.“
I. Vėgėlė įvardijo, kad jau dabar, kai kai kurie advokatai nebeima naujų bylų, kai kur yra sutrikusi teismų veikla.
Viceministras teigia, kad advokatai sukčiauja
Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas „Žinių radijo“ eteryje teigė: „Girdžiu graudžią dainą, bet iš tiesų yra ir kitas aspektas. Iš tiesų skola yra skola. Skolą reikia grąžinti ir ministerija to neatsisako. Už darbą reikia atsiskaityti kiekvienam piliečiui“.
Viceministras teigė, kad iki metų pabaigos bus atsiskaityta, o mediacijai, jo teigimu, kitąmet bus skirta daugiau lėšų.
Jis pridūrė, kad neseniai ministerija lankėsi VGTP centruose visoje Lietuvoje ir pamatė, jo teigimu, graudų vaizdą. „Yra žmonių, kurie nesugeba net kompiuterio įsijungti, – teigė viceministras, o laidos vedėjas R. Musnickas pasitikslino, ar kalbama apie advokatus. – Taip. Kokybė, suteikiama žmonėms, yra prasta.“
Ž. Plytnikas vardijo, kad „prisirašinėjamos valandos, dėl to sumos susidarė didesnės“. Laidos vedėjas pasitikslino: „Norite pasakyti, kad sukčiauja advokatai?“ „Be abejo, – tvirtino viceministras. – Net ne vienas kartas (ne vienas sukčiavimo atvejis, apie kurį žino ministerija – DELFI).“
Viceministras pateikė pavyzdį, kad, pavyzdžiui, skyrybų bylą išnagrinėti, jei tai tik rašytinis procesas, trunka dvi-tris valandas. „Ten prirašyta aštuoniasdešimt valandų, – tvirtino viceministras. Tai patys advokatai. Ką jie ten? Meditavo? Virbelėmis kažką taikė?“
Seimo narys Šedbaras tvirtina, kad reikia kelti įkainius
Seimo narys, priklausantis Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Stasys Šedbaras pritarė, kad yra tokių advokatų, kurie jau yra pavargę arba jau sunkiau eina koja kojon su laiku.
„Bet jei būtų atsiskaitoma, jei būtų normaliai atsiskaitoma, jei būtų normalūs įkainiai tai tikrai būtų ne 50, ne 100, o gal net vos ne visi advokatai norėtų paimti po vieną kitą bylą“, – teigė S. Šedbaras ir pridūrė, kad jei atlygis būtų didesnis, gal net ir labai kvalifikuoti advokatai prisijungtų prie valstybės skiriamų.
Seimo nario teigimu, jei atlygis būtų didesnis, ir dabar dirbantys advokatai norėtų labiau stengtis ir suteiktų geresnes paslaugas, nes jiems esą tuomet labiau rūpėtų turima darbo vieta.
I. Vėgėlė diskusijoje pridūrė, kad net jei biudžetas nuo dabartinio 3,75 mln. būtų padidintas iki 5 mln. - nebūtų pasekta nė pusė to atlygio, kurį dabar gauna latviai.
Visa „Žinių radijo“ laida „Atviras pokalbis“ apie advokatus: