– Ar realu, kad prie buriamos trijų partijų valdančiosios daugumos prisijungtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)? Kol kas jie kelia nerealius reikalavimus, lyderis kažkur išvyksta. Gal taip jau mandagiai sakoma, kad koalicijoje lenkai dalyvauti atsisako?
– Sunku pasakyti. Kol kas nėra jokio atsakymo. Dėl lenkų reikalavimų, gal jie buvo tokie spontaniški. Pirmadienį LLRA savo taryboje nagrinės šį klausimą. Mes laukiame jų žodžio. Bet tai jie turi padaryti per kitą savaitę. Ir viskas.
– Kodėl buriamai koalicijai prireikė LLRA paramos? Taip siekiama sumažinti DP bei Tvarkos ir teisingumo partijos apetitą?
– Ne, tokių pasvarstymų tikrai nėra. Mes jau po pirmojo turo kvietėme prisijungti partijas programiniu principu. LLRA pakvietėme, jei jie nenorės, mes nesame tokia koalicija, kuri labai prašys. Jie tiesiog turi išsakyti savo nuomonę, ir mes tikrai nelauksime. Mūsų požiūris yra geranoriškas.
– Kaip prognozuojate, kada galėtų jau būti sudaryta Vyriausybė? Esama nuomonių, kad jos formavimas gali užtrukti dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės – gali sunkiai sektis derinti ministrų kandidatūras.
– Yra nustatyta tvarka, kada ministro pirmininko kandidatūra turi būti pateikta Seimui. Dar reikia šito sulaukti. O jau po to per dvi savaites premjeras turi suformuoti kabinetą.
Taigi, yra tam tikra tvarka. Kaip bus, man dabar sunku pasakyti. Kol neturiu galimų ministrų pavardžių, kurie gali būti siūlomi kitų koaliciją formuojančių partijų, negaliu pasakyti. Kai matysiu konkrečias pavardes, gal bus galima įvertinti, ar sunkoka bus dėl jų kalbėtis su Prezidente. Bet mes, manau, tarpusavy koalicijoje sutarsime, kad kandidatūros būtų labai rimtos, kad žmonės būtų kompetentingi.
– Prezidentė labai aiškiai pasakė, kad Vyriausybėje nenorėtų matyti DP. Jūs diplomatiškai atsakėte, kad DP atstovų Viktoro Uspaskicho ir Vytauto Gapšio Vyriausybėje tikrai nebus. Kokios galimos išeitys, jei Prezidentės tokia nuolaida vis dėlto netenkintų?
– Pirmiausia reikia suprasti, kad demokratinėje valstybėje Seimo dauguma formuojama atsižvelgiant į gyventojų išsakytus norus. O šie juos pareiškė balsuodami už atskiras partijas.
Lietuva – parlamentinė valstybė. Ir į gyventojų norus mes privalome atsižvelgti. Mes kito varianto šiuo metu neturime.
Eidami į rinkimus aiškiai deklaravome, kad vykdysime kitokią politiką negu konservatoriai. Jei formuotume valdančiąją daugumą su jais, išduotume savo rinkėjus ir prarastume jų pasitikėjimą. Tai natūralu. Kitokią valdančiąją daugumą suformuoti neturime galimybės.
– Išeitys tik dvi: arba mažumos Vyriausybė, arba „vaivorykštė". Ar Prezidentė anksčiau apie pastarąją galimybę buvo užsiminusi?
– Iki rinkimų apie tai kalbėta nebuvo.
– Kas bus, jei Prezidentė savo nuostatos dėl DP neatsisakys ir V.Uspaskicho partijos kandidatus į ministrus blokuos?
– Tokiu atveju galėtume patekti į politinę krizę. Tai reiškia, kad negalėtume suformuoti jokios valdančiosios daugumos. Tokiu atveju gali būti, kad konservatoriams gali būti pasiūlyta formuoti kabinetą. Tačiau tai būtų nebent mažumos Vyriausybė. Mano manymu, tai nerealu.
Tačiau tai ne mano kompetencijos klausimas. Manau, kad mažumos Vyriausybė – neįmanoma.
Kita vertus, neatmesčiau ir pirmalaikių Seimo rinkimų varianto.
– Kuo jūs, jei taptumėte premjeru, būtumėte pranašesnis už savo pirmtaką Andrių Kubilių? Išskyrus kelias situacijas, Prezidentė jam nuolat išreikšdavo paramą. O apie jus valstybės vadovė kol kas nėra pasakiusi nieko.
– Galiu pasakyti tiek, kad mano asmeniniai santykiai su Prezidente irgi yra geri. Kritines mintis ji yra išreiškusi apie kitą partiją.
Dėl A.Kubiliaus ir mano pranašumų, noriu pasakyti, kad mūsų požiūriai į valstybės valdymą skiriasi. Laikausi nuostatos, kad visi ministrai – tai bendra komanda, įgyvendinanti komandinę strategiją. A.Kubilius ėjo kitu keliu: ministerijos buvo padalytos ir dirbo kaip atskiros partijų tėvonijos. Mano požiūriu, ministerijos turi būti kaip Vyriausybės programos vykdytojai.
Taigi aš, jei vadovausiu Vyriausybei, aiškiai kelsiu užduotis ir tikslus ministerijoms. Kiekviena ministerija turės atsiskaityti Strateginio planavimo komitete. Šį dalyką A.Kubilius buvo panaikinęs. Kas ketvirtį ar kas metus ministrai turės pateikti ataskaitas, kaip sekėsi įgyvendinti iškeltus tikslus, kokie rezultatai. Tada labai aiškiai bus matyti, ar sugebama susitvarkyti su užduotimis ir ką reikia keisti.
– Kaip prognozuojate, kiek tvertų jūsų buriama trijų arba keturių partijų koalicija? Juolab kad DP nėra patikimiausia partnerė – 2006 m. ji pasitraukė ir sugriovė Algirdo Brazausko Vyriausybę.
– Manome, kad koalicija turi dirbti visus ketverius metus ir jausti atsakomybę mūsų valstybės žmonėms. Dėl DP ir jos patikimumo, manau, kad antrą kartą tokių pačių klaidų niekas nekartos. Ar tai būtų DP, ar kita partija. Demokratinėje valstybėje mes mokomės ir tobulėjame. Ir iš klaidų taip pat pasimokome.
– Jei vadovausite Vyriausybei, kaip suprantu, jokių intervencijų į mokesčių sistemą nedarysite. Viskas lieka kaip dabar?
– Praktiškai taip. Naktinių mokesčių reformų tikrai nedarysime. Atliksime išsamią dabartinės mokesčių sistemos analizę. Iki liepos 1 d. pateiksime naujus pasiūlymus dėl mokesčių.
– Kurių mokesčių tarifai gali būti koreguojami?
– Biudžeto pajamų struktūroje matome, kad pagrindines įplaukas sudaro pridėtinės vertės ir darbo pajamų mokesčiai. Darbo pajamos plačiąja prasme yra labiausiai apmokestinamos. Tad didžioji mokesčių našta perkelta ant žmonių pečių. Mes norime panagrinėti ir surasti galimybių, kaip būtų galima surinkti daugiau pajamų iš kapitalo.
Dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – jis, kaip esame suplanavę, bus sumažintas tik šviežiai ir atšaldytai mėsai, viešbučių paslaugoms. Bet turės būti susitarta su prekybininkais: tiek didžiaisiais, tiek smulkiaisiais, kad tokia pačia dalimi bus sumažintos kainos maisto produktams.
– I.Šimonytė tokį susitarimą vadina nerealiu.
– Pažiūrėsime. Bus derybos, diskusijos.
– Kada planuotumėte nedeficitinį biudžetą? Kada, jūsų akimis, šalis pradės gyventi pagal išgales?
– Subalansuoti biudžetą drastiškai mažinant išlaidas nurėžus nuo eilinių žmonių nėra mūsų tikslas. Nedeficitinis biudžetas bus tada, kai sparčiau augs ekonomika, kai generuosime papildomas pajamas. Dabar giriamasi, kad ekonomika auga, bet peržvelgus kitų metų biudžetą to nematyti. Kaip liudija biudžeto eilutės, finansinė situacija viešajame sektoriuje negerėja.
– Jūs aiškiai taip ir neatsakote, koks bus Visagino atominės elektrinės projekto likimas. Nutraukę šį projektą, skaičiuojama, patirtume apie 170 mln. litų nuostolių. Derybas su strateginiu investuotoju tęstumėte?
– Kaip galima iš karto daryti kategoriškus sprendimus, kai nesi susipažinęs, su kuo ir kokia sutartis yra pasirašyta, kokie įsipareigojimai? Mes šito nežinome. Kai mums bus suteikta teisė, kai Vyriausybė įgis įgaliojimus, tada susipažinsime su informacija ir tik tada priimsime sprendimus.
– Beje, ar planuojate mesti iššūkį D.Grybauskaitei darsyk ir dalyvauti kituose prezidento rinkimuose?
– Taip, jeigu užimsiu ministro pirmininko postą, prezidento rinkimuose nedalyvausiu. Tai jau esu pasakęs anksčiau. Ar socialdemokratai kels savo kandidatą prezidento rinkimuose, spręs partija.