Seimo narys Julius Veselka bankrutavusio EBSW koncerno veiklą tiriančiai parlamentinei komisijai prieš porą savaičių paliudijo gavęs asmeninių tuometinio prezidento A.Brazausko nurodymų dėl viešbučio "Draugystė" privatizavimo. Parlamentaras nuo 1992 metų gruodžio iki 1994 metų kovo A.Šleževičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje dirbo ekonomikos ministru. 1994 metais prasidėjęs "Draugystės" privatizavimas baigėsi 2000-aisiais.
"Kai Vyriausybė įtraukė į čekinį privatizavimą kontrolinį "Draugystės" akcijų paketą, prezidentas A.Brazauskas asmeniškai paskambino man ir pasakė, ar negaila atiduoti tokį gerą viešbutį veltui žmonėms, kurie neturi nei finansų modernizuoti, nei administracinių sugebėjimų ir jį sužlugdys. Aš pasakiau, kad gaila. Tada A.Brazauskas sakė išbraukti iš čekinio privatizavimo šį viešbutį ir jis, kaip prezidentas, pažadantis gauti kreditus ir padaryti jį aukštos klasės valstybiniu viešbučiu", - komisijai pasakojo J.Veselka.
Seimo narys teigė nežinantis, kaip toliau vyko "Draugystės" privatizavimas ir koks buvęs tolesnis A.Brazausko vaidmuo. Pats Vyriausybės vadovas yra paneigęs, kad nei jis pats kaip šalies vadovas, nei tuometinė prezidento kanceliarija nedalyvavo "Draugystės" privatizavime.
Tačiau, pasak BNS, Seimo opozicijos turima medžiaga įrodo, jog 1997 metų birželio 6 dieną Prezidentūros kanceliarija kreipėsi į Lietuvos valstybinę privatizavimo agentūrą, kad "Draugystės" viešbutis būtų įtrauktas į papildomą privatizuojamų objektų sąrašą. Tuo metu A.Brazauskas buvo bebaigiantis penkerių metų prezidento kadenciją.
Antradienį vakare tiesioginiame eteryje per Lietuvos televiziją premjeras ketina atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus apie „Draugystės“ (dabar – „Crowne Plaza“) privatizavimą. Savo klausimus gyventojai nuo pirmadienio ryto gali pateikti nemokamu telefonu arba elektroniniu paštu.
A.Brazauskas pasakojo sulaukęs jau daugiau nei 300 klausimų. Pasak jo, dalis skambinančiųjų teigė neigiamai vertinantys jo veiksmus, tačiau dauguma esą išsakė paramą ministrui pirmininkui. „Geras trečdalis“ klausimų, pasak premjero, susijęs su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis – pensijomis, indėlių grąžinimu, sveikatos apsauga, euro įvedimu. Į pastaruosius klausimus žadama atsakyti elektroniniu paštu arba radijo laidose.
Vyriausybės vadovas tikino nesigailintis, kad Seime nebuvo sudaryta laikinoji komisija jo šeimos verslo skaidrumui tirti, nors valdančiosios daugumos balsais atmetus šią opozicijos iniciatyvą skandalas tik dar labiau įsisiūbavo.
„Manau, kad ne toks būdas turi būti, - Lietuvos radijo eteryje kalbėjo A.Brazauskas. - Todėl, kad mes esame teisinė valstybė, demokratinė taip pat. Teisinė sistema teisingai veikia demokratinėje valstybėje. Pagal veikiančius įstatymus laikinoji komisija sudaroma spręsti ypatingai svarbius valstybinės reikšmės klausimus. Kur čia valstybinės reikšmės klausimas? Ten parašyta, kad komisija inicijuojama Brazausko šeimos verslo klausimams tirti, ne mano.“
Pasak A.Brazausko, su juo asmeniškai susijusius klausimus jau ištyrė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, tačiau opozicija jam palankų sprendimą esą „nubraukė ir nenori girdėti“. „Kodėl šitaip daroma? Tai būkime objektyvūs. Manęs nėra tame versle ir aš niekada nebuvau. Sakyti „šeimos verslas“ neteisinga. Verslas yra asmenų“, - piktinosi ministras pirmininkas.
Premjeras taip pat atrėmė opozicijos pasipiktinimą, esą jis vengia politinio jo veiksmų įvertinimo. „Aš 15 metų esu politikoje. Mane žmonės visą laiką matė - tai vieni rinkimai, tai kiti, tai prezidento rinkimai. Aš visą laiką buvau tarp žmonių, - pažymėjo A.Brazauskas. - Per tuos metus beveik nėra žmonių, kurie manęs nepažintų. Aš ir klausiu - koks politinis vertinimas yra neigiamas mano atžvilgiu ir koks yra pagrindas tokiam vertinimui? Pats užduodu sau tą klausimą ir sunkiai randu atsakymą. Aš normaliai dirbu, nepažeidinėju, netrukdau, neužpuolu žmonių, kai nereikia, nepadarau klaidų politinių arba bendraujant su užsieniu“.
Paklaustas, ar ketina likti premjeru, kol Lietuva įsives eurą, tai yra bent iki 2007 metų pradžios, A.Brazauskas pareiškė manąs, kad bendrąją Europos Sąjungos valiutą mūsų šalis turėtų įsivesti dirbant šiai Vyriausybei.
Pastaruoju metu A.Brazausko vadovaujamos Socialdemokratų partijos nariai neoficialiai teigia, esą jis vis rimčiau svarsto pasitraukimo iš posto galimybę. Tiesa, pats premjeras tokias kalbas neigia, o žurnalistų klausimus šia tema nuleidžia juokais.
Maždaug 15 minučių truksianti A.Brazausko kalba, kurią antradienį vakare tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija, greičiausiai bus ne interviu, o monologo formos. Išvakarėse jis pripažino per tokį trumpą laiką negalėsiąs atsakyti į visus visuomenės klausimus.
Opozicija nepritaria premjero pasirinktam būdui per televiziją atsakyti į visuomenę dominančius klausimus dėl jo šeimos verslo. Pasak konservatorių ir Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, iš anksto parengti klausimai nepadės objektyviai išsiaiškinti visų su skandalu susijusių detalių.
"Premjeras, pasirinkdamas Vladimiro Putino televizinius metodus atsakinėti į iš anksto paruoštus klausimus ir toliau tęsia tą pačią klaidą, - demonstruoja įnirtingą nenorą atvirai ir aiškiai paaiškinti visuomenei jo šeimos verslo aplinkybes, su kuriomis net ir jis pats yra susijęs", - teigė parlamentaras.
A.Brazauską viešai atsakyti visuomenės ir politikų keliamus klausimus praėjusią savaitę paragino prezidentas Valdas Adamkus.