Atliekant medikamentinį nėštumą nebūtų reikalingas stacionarizavimas, anestezija, operacinės komanda, mažesnė chirurginių infekcijų rizika.
„Atėjo laikas, kada turėtų medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje būti įteisintas, nes tai moterims būtų saugiau“, – „LNK Žinioms“ teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Lietuvos moterims medikamentinis nėštumo nutraukimas, pasak jo, ir taip prieinamas.
„Pasaulis atviras, mes esame Europos Sąjungos valstybė, keliaujam, internetu galime atsisiųsti. Ar [reikia] apsimesti, kad mes tos problemos neįžvelgiame?“ – klausė A. Matulas.
To paties komiteto narė, parlamentarė Jurgita Sejonienė teigė, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas anksti – pats saugiausias būdas tai padaryti ir tai esą įrodyta mokslu.
„Jis paskui turi mažiausias pasekmes, nesutrikdo vaisingumo ateityje“, – tikino J. Sejonienė.
Be to, vaistinius preparatus, pasak politikės, ketinama kompensuoti.
Pasidaryti abortą spaudžia partneriai
Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė idėją įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą vertino atsargiai. Pasak jos, svarbu, kad medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimas nepadidintų abortų skaičiaus.
„Gal kartais moteris galvos, kad čia labai paprasta – išgeri piliulę ir viskas, ir susitvarkiau“, – svarstė Z. Tomilinienė.
Be to, anot jos, moterys nutraukti nėštumą pasirenka ne visai laisva valia.
„Iš mūsų devynerių metų patirties yra labai daug atvejų, kai moteris įvardija, kad ją spaudžia partneris atlikti abortą, kad ji to nenori“, – pasakojo Krizinio nėštumo centro vadovė.
Ji tikino, kad centro specialistams per beveik dešimtmetį po pokalbių su moterimis pavyko išsaugoti kelis šimtus gyvybių, tačiau abortai esą vyksta toliau ir kol kas jie galimi tik chirurginiu būdu.
„Jei abortas Lietuvoje legalus, natūralu, kad jo atlikimo būdai gali būti keli – chirurginis ar medikamentinis“, – pažymėjo Z. Tomilinienė.
J. Sejonienė tvirtino, kad tose šalyse, kur medikamentinis nėštumo nutraukimas yra legalus, abortų nedaugėja, o gimstamumas nemažėja.
„Aš manau, kad tokie nuogąstavimai yra be pagrindo“, – pridūrė parlamentarė.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikavo iniciatyvą įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą. Pasak jo, gyvybės nutraukimas patogiai ir greitai nėra kažkas modernaus.
„Tikrai ne iš gero gyvenimo nėštumai yra nutraukiami. O ir patys akušeriai-ginekologai sako, kad nėštumo nutraukimas yra bloga, netikusi šeimos planavimo priemonė. Jeigu norima apskritai vaikų neturėti, tam yra kitos priemonės“, – sakė A. Veryga.
Pasigenda skatinimo priemonių
Lietuva, jo matymu, turi kalbėti ne apie abortus, o tai, kaip padėti žmonėms, kurie vaikų susilaukti negali, dėmesį telkti į pagalbinį apvaisinimą, taip pat – apskritai į motyvaciją susilaukti vaikų.
„Lietuvoje demografinė situacija nėra gera, mes daugiau mirštame, negu gimstame, ir aš kol kas nematau nė vienos priemonės, kuri žmones skatintų turėti, juos išsaugoti“, – kalbėjo A. Veryga.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Orintos Leiputės nuomone, iniciatyvos skeptikai neturėtų reguliuoti moters veiksmų juolab, jei moteris gimusio vaiko neaugins.
„Už moters gyvenimo kokybę ir galimybes jie tikrai nėra atsakingi“, – pažymėjo Seimo narė.
„LNK Žinių“ duomenimis, medikamentinis nėštumo nutraukimas pasaulyje egzistuoja jau 50 metų, viena pirmųjų Europoje tai įteisino Prancūzija. Dabar šalių, kur moterims medikamentinis nėštumas prieinamas, yra 22.
„Pasaulio sveikatos organizacija jį nurodo kaip saugų ir efektyvų būdą, ir įtraukia į būtinųjų priemonių sąrašą“, – teigė Akušerių ginekologų draugijos valdybos narė Meilė Minkauskienė.
Iniciatyvoje įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą ji teigė įžvelgianti pliusus: ir medicininius, ir etinius.
„Tai – pasirinkimas, kuris padeda moteriai išsaugoti kūno vientisumą, orumą“, – pažymėjo M. Minkauskienė.
Dulkys: rudenį galėtų atsirasti vaistai
Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, nėra vaistų, kuriais būtų įmanoma nutraukti nėštumą. Tikėtina, kad rudenį jie bus registruoti, o nuo kitų metų – prieinami moterims.
„Lietuvoje nėra registruotų vaistų. Natūralu, kad nebuvo tokios paslaugos, nėra ir vaistų. Dirbame su atitinkamais vaistų registruotojais. Ir pagal tai, kaip vyksta procesas, matau labai realią galimybę, kad rudenį tokie vaistai jau galėtų būti registruoti, ir kad nuo 2023 metų sausio 1 dienos tokios paslaugos Lietuvos moterims taip pat galėtų būti teikiamos“, – komentavo A. Dulkys.
Šiuo metu Lietuvoje medikamentinis nėštumo nutraukimas taikomas tik dėl sunkios motinos ir vaisiaus ligos.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie medikamentinį nėštumo nutraukimą žiūrėkite čia:
