„Manau, kad KT tikrai neviršijo savo įgaliojimų. KT teisėjai dirba savo kompetencijos ribose, ir tai yra parašyta mūsų Konstitucijoje. Jeigu mes norime, kad tokių sprendimų KT nepriimtų, reikia keisti Konstituciją. Vargu ar Lietuvos žmonėms patiktų, jeigu nebūtų lygiateisiškumo, proporcingumo ir kitų principų", - trečiadienio rytą interviu „Žinių radijui" kalbėjo jis.
A.Sysas taip pat nesutinka su ekonomistų pastabomis, kad toks KT sprendimas gali sukelti bankrotą, nes, jo manymu, tai sąlygoja tik neapgalvoti ir nepamatuoti sprendimai.
ELTA primena, kad Seimo valdyba, atsižvelgdama į Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą, nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuriuo nustatyta, kad tarnautojų ir teisėjų atlyginimai sumažinti neteisėtai, įgyvendinimo.
Vyriausybei siūloma pateikti siūlymus dėl sumažintus valstybės tarnautojų (taip pat statutinių valstybės tarnautojų) ir teisėjų atlyginimus nustatančių įstatymų nuostatų pakeitimo bei jų patirtų praradimų kompensavimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projekto.
Šių metų liepos 1 d. nutarimu KT, išnagrinėjęs šešis pareiškėjų - Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymus, pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Nutarime pažymima, kad tai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, o teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas - ir teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui.
Atsižvelgęs į tai, kad šiam Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti įstatymų leidėjui reikalingas tam tikras laikas, KT konstatavo, kad šis nutarimas "Valstybės žiniose" oficialiai skelbtinas šių metų spalio 1 d.