„Priežasčių gali būti labai daug. Viena jų – partijos vadovybės neryžtingumas, kita – prezidentės ir Socialdemokratų partijos santykiai, trečia – tam tikras valstiečių ir socialdemokratų koalicijos neapibrėžtumas. Atrodytų, kad pagal šį požiūrį, ką socialdemokratai deleguoja būti ministru, tą valstiečių partija turėtų priimti be jokių diskusijų. Bet gal koalicija kaip nors kitaip apibrėžta – aš šito nežinau“, – į klausimą, kodėl socialdemokratams tenka ieškoti jau ketvirto kandidato į teisingumo ministrus, atsakė A. Sakalas.
A. Sakalas sako, kad paskirtasis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kandidatus, aišku, derina su prezidente Dalia Grybauskaite, o jos nusiteikimas socialdemokratų atžvilgiu aiškus. „Ji nemėgsta socialdemokratų, tad, jeigu galima kirsti kuriam nors socialdemokratų ministrui, tą ir daro“, – kalbėjo politikas.
A. Sakalas sako, kad kitos ministrų kandidatūros į teisingumo ministrus slepiamos.
Kas nutiko su J. Pagojumi, kad jo kandidatūrą į teisingumo ministrus teko atšaukti? „Kad jį stūmė, tai stūmė, ministras Juozas Bernatonis neabejotinai buvo tas žmogus, kuris siūlė jo kandidatūrą. Bet apie J. Pagojaus elgesį ir tai, kad jis buvo baustas už greičio viršijimą ir vairavimą išgėrus, žinojo ir prezidentė dar prieš jį tvirtindama, tada ji nereagavo, kai iškilo papildomos smulkmenos, kurios, jokiu būdu nepuošia J. Pagojaus kaip žmogaus, ir Prezidentūra, ir ministras pirmininkas nusprendė šio kandidato atsikratyti. Bet iš principo jie apie šį sandalą žinojo“, – atkreipia dėmesį socialdemorkatas.
Kaip žinoma, J. Pagojus iš pradžių buvo J. Bernatonio patarėju, vėliau tapo teisingumo viceministru.
Būtų didelis smūgis A. Butkevičiaus prestižui
Socialdemokratų garbės pirmininkas mano, kad partija turėjo eiti į valdančiąją koaliciją, tačiau su viena sąlyga: į savo rankas turėjo paimti SADM. Politiko aiškinimu, toje ministerijoje reikėjo padaryti tai, kas nepadaryta per 4 metus.
„Socialdemokratai tiesiog iškeitė SADM į pelningą Ūkio ministeriją, o per Ūkio ministeriją galės ir toliau remti verslininkus, vykdyti neoliberalią politiką, kuri iš esmės tokia: remkime stambų verslą, o nuo stambaus verslo bus gerai visiems kitiems“, – aiškina A. Sakalas.
Jo nuomone, taip atsitiko, nes partijos pirmininkas A. Butkevičius tą vienareikšmiškai nusprendė be kitų derybininkų pritarimo.
A. Sakalas sutinka, kad pastaruoju metu partija pralaimi: pralaimėti rinkimai, nesėkmingos teisingumo ministro paieškos, J. Pagojaus skandalas.
„A. Butkevičius sakė, kad jei į Seimą bus išrinkta mažiau parlamentarų nei buvo praeitoje kadencijoje, tada jis atsistatydins. Tačiau kol kas to nesimato, jis, matyt, pakeitė nuomonę ir nusprendė nedalyvauti rinkimuose, bet čia ne tas pats kas atsistatydinimas. Tačiau rinkimai visuotiniai, dauguma socdemų gali siūlyti A. Butkevičiaus kandidatūrą, o jis po to gali pasakyti – matote, aš nenorėjau, bet jei prašo, aš sutinku. Gali būti ir toks variantas“, – tai, kad partijos pirmininkas gali nesitraukti, svarsto pašnekovas.
Kaip žinoma, A. Butkevičiaus vadovaujama LSDP Seimo rinkimuose iškovojo 17 mandatų ir pripažino pralaimėjimą.
A. Sakalas sako, kad dėl A. Butkevičiaus antro bandymo tapti Seimo vicepirmininku dar nėra nuspręsta: laukiama prezidiumo posėdžio. A. Butkevičiui nepavyko tapti Seimo pirmininku, kada po slapto balsavimo parlamente pritrūko balsų.
„Tačiau dalyvauti antrą kartą labai rizikinga, galimas dalykas, kad tai iššauks daugiau neigiamų balsų nei buvo lig šiol. Tai būtų didelis smūgis pono A. Butkevičiaus prestižui. Jei garbė ir orumas jam svarbiau už Seimo vicepirmininko kėdę, jis turėtų antrąkart nedalyvauti, bet jeigu jam svarbiau kėdė, garbė ir orumas, kaip sakoma, ne prie ko, tada jis gali dalyvauti tikėdamasis laimėti. Tačiau, kaip sakau, tai labai rizikingas žaidimas“, – perspėja LSDP patriarchas.