„Mes ne prieš didesnį įsitraukti į labiau ilgalaikes priemones, bet detalės dar turi būti išdiskutuotos“, - bendroje spaudos konferencijoje su Berlyne viešinčia Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite sakė A.Merkel, atsakydama į BNS klausimą, ar Vokietija būtų pasirengusi į Lietuvą atsiųsti rotacines bataliono dydžio pajėgas.
A.Merkel pažymėjo, kad diskusijos dėl galimų liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sprendimų dar vyksta. Kanclerė taip pat pabrėžė, jog Vokietija jau dabar yra aktyvi gynybos klausimais Baltijos šalyse.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje nuo 2014 metų pavasario dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika, taip pat įkurtas nedidelis NATO štabas.
Be to, Baltijos šalyse po kelis mėnesius treniravosi kitų NATO šalių kuopos. Šiuo metu Lietuvoje be JAV karių treniruojasi ir Vokietijos kariai, iš viso bendroms pratyboms šiemet per kelis etapus į Lietuvą atvažiuoja daugiau kaip 600 Vokietijos rotacinių pajėgų karių su keliais šimtais karinės technikos vienetų.
Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Dėl to gali būti sutarta liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
D. Grybauskaitė: Vokietija tampa labai svarbi mūsų saugumo partnerė
„Hibridinio karo požymių turinčios provokacijos prieš NATO laivus ir lėktuvus Baltijos jūroje, agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys, priešiška ir neapykantą skatinanti propaganda, nukreipta prieš mūsų visuomenes, kibernetinės atakos griauna taiką ir saugumą Europoje. Su Vokietija bendromis jėgomis sieksime sustiprintų NATO kolektyvinės gynybos priemonių Baltijos šalims, kurios užkirstų kelią bet kokiai galimai agresijai“, – sakė Prezidentė.