Politikas savo vardą labiau garsino tarptautinėje žiniasklaidoje: siūlė lažybas skandalingajam Nigelui Farage'ui dėl „Brexit“ bei juokaudamas kėlė savo kandidatūrą į UKIP lyderio postą, kai N. Farage'as pabrukęs uodegą atsistatydino po euroskeptikams sėkmingo referendumo.

Šalia to politikas užsiėmė įprastine veikla: darbu Europos Parlamente, bažnyčios ir bendruomenės centro statybomis Pilaitėje, #CoderDojoLietuva iniciatyva, kurios metu mentoriai moko vaikus programavimo.

Tačiau dabar politikas ryžosi prabilti ir apie Liberalų sąjūdį, kaip ir kodėl pasitraukė iš partijos, su kuo sutaria, su kuo nelabai.

Regis, A. Guogos pasitraukimą lėmė buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio politinio krikštatėvio Eugenijaus Gentvilo palaikymo stoka arba priešiškumas.

Kalbama, kad E. Gentvilas nelabai sutaria ir su dabartiniu partijos vadovu Remigiju Šimašiumi, tad tikriausiai neatsitiktinai metė pirštinę pirmininko rinkimuose.

Tuo metu A. Guoga sakosi likęs Vilniaus mero patarėju savivaldybėje ir nuolat bendraujantis su R. Šimašiumi.

- Ar po pasitraukimo iš Liberalų sąjūdžio bendraujate su buvusiais partijos kolegomis?

- Kaip matote, esame kaimynai su Vilniaus būstine (Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus biuras įsikūręs šalia A. Guogos biuro – DELFI). Puikiai bendraujame su R. Šimašiumi, likau pareigose Vilniaus savivaldybėje siekiant pritraukti investuotojus. Palaikome ryšį, pasveikinau, kai išrinko pirmininku. Jis, atrodo, tikrai yra sąžiningas žmogus, kuris stengiasi padaryti kažką gero.

- Kalbama, kad ponas R. Šimašius nesutaria su E. Gentvilu. Kokie buvo jūsų santykiai su E. Gentvilu, kai jūs buvote laikinuoju pirmininku?

- Aš visada sakiau, kad gerbiu E. Gentvilą, jis atrodo patyręs žmogus, tikrai stengiausi mokytis iš jo. Bet kita vertus ta trintis tarp manęs ir Eugenijaus egzistavo. Būtent jo pozicija per tą skandalą buvo gana konfliktiška mano atžvilgiu. Ir prieštaringa. Jis galėjo palaikyti mane.

Be to, jis gal turėjo prisiimti kažkiek atsakomybės už E. Masiulį, nes jis jį užaugino nuo vaikystės. Aš bent būčiau prisiėmęs. Pasigedau tos žmogiškosios pusės.

Galima labai paprastai pasakyti, kad nieko nebuvo, viskas gerai, kaltas tik vienas žmogus. Bet aš to nesupratau. Gal kiti žmonės supranta. Aš gerbiu jų nuomonę.
E. Gentvilas gal turėjo prisiimti kažkiek atsakomybės už E. Masiulį, nes jis jį užaugino nuo vaikystės. Aš bent būčiau prisiėmęs. Pasigedau tos žmogiškosios pusės.

- Kaip ir sakote, Liberalų sąjūdis stengiasi pabrėžti, kad korupcijos skandalas nebuvo apėmęs visos partijos, esą tai tik buvusio lyderio problema. Partija stengiasi pabrėžti savo skaidrumą, bet ar to pakanka – kaip jums atrodo dabar žvelgiant iš šalies?

- Aš iškart norėjau įvesti kuo daugiau skaidrumo, pagal savo supratimą. Man tikrai neišėjo to padaryti. Aš kažkaip kitaip jaučiau. Buvau šokiruotas ir sukrėstas: vis dėl to su ketvirtadaliu milijono eurų grynų pinigų buvo pagautas ne koks eilinis partijos žmogus.

Didelė dalis tų pinigų buvo pažymėti. Tų detalių nežinom, bet tai neeilinis įvykis visoje Europoje, ne tik Lietuvoje.

Gal aš tinkamai nereagavau, gal reikėjo kitaip reaguoti, gal aš tų lietuviškų standartų nesuprantu.

Bet šiaip dėl to viso skandalo aš dariau viską iš širdies ir pagal savo sugebėjimus. Jei jų pritrūko, galės visi vertinti. Pažiūrėsime ateityje.
Didelė dalis tų pinigų buvo pažymėti. Tų detalių nežinom, bet tai neeilinis įvykis visoje Europoje, ne tik Lietuvoje.

- Jūs iš partijos pasitraukėte, kai valdybos narė Julija Mackevič paskelbė organizuosianti jūsų pašalinimą iš partijos. Galite papasakoti, kas čia nutiko?

- Pažiūrėkite, ką pasakė E. Gentvilas. Jis irgi tam pritarė. Taigi nebuvo taip, kad aš pasitraukiau dėl Julijos. Bet kai E. Gentvilas pasakė, kad jis irgi tam pritaria, tai aš tai traktavau kaip E. Gentvilo ėjimą. Nes jis iškart pasakė, kad pritaria Julijai, su Julija visur važinėjo per skyrius.

Man nebuvo pasirinkimo. Paramos visiškai nebuvo. Didelių variantų tęsti veiklą partijoje nebuvo, tai kam trukdyti, konkuruoti rinkimuose? Tada geriau palikti žmones ir tegul jie dėliojasi.

O Julija... Čia ne Julija mane išvalė iš partijos, kaip ji visiems pranešė. Laikinai jai tai padėjo: ji labai aukštu numeriu pateko į valdybą ir dabar yra trečias žmogus partijoje. Gal taip ir daromi reikalai? Iš tos pusės jai pasisekė. Gal ji kažką padarys gero Lietuvai? Laikas parodys.

- Sakote, kad gerai sutariate su R. Šimašiumi. Neketinate grįžti į Liberalų sąjūdį?

- Žinote, liberalų lapas jau yra užverstas. Aš tik tiek galiu pasakyti, kiek ten buvau, viską dariau iš širdies, apvažiavau visus skyrius, bendravau su žmonėmis nuoširdžiai, surengėme be galo daug renginių, tikrai daug darbo, daug prakaito įdėta. Manau, kad ateity vis tiek tai bus įvertinta. Bus kitų liberalų, geresnių už mane, kurie galės tęsti veiklą.
O Julija... Čia ne Julija mane išvalė iš partijos, kaip ji visiems pranešė. Laikinai jai tai padėjo: ji labai aukštu numeriu pateko į valdybą ir dabar yra trečias žmogus partijoje. Gal taip ir daromi reikalai? Iš tos pusės jai pasisekė. Gal ji kažką padarys gero Lietuvai? Laikas parodys.

- Kaip vertinate, kad R. Šimašius pakvietė į atsakinguoju sekretoriumi dirbti jūsų siūlytą kandidatą, buvusį prezidentės patarėją Renaldą Vaisbrodą?

- Vertinu teigiamai. Aš tiesiog taip greit mąstau, kad kiti negali suprasti, kaip mąstau ir ką noriu pasiūlyti. Taip pat gal nemoku komunikuoti, trūksta įgūdžių labai protingai viską pateikti, manipuliuoti. Aš pasakiau viską tiesiogiai.

Bet informacija buvo nutekinta iškart po mūsų uždaro valdybos posėdžio. Labai aišku, kas ją nutekino. Tai buvo puolimas iš savų. Iš savo žmogaus, iš autoriteto vien dėl to, kad pasiūliau vieną ar kitą kandidatą.

- Reikia suprasti, kad turėjote daug priešų?

- Aš nežinau. Bet, manau, kad tokioje situacijoje pasiūliau vieną geriausių kandidatų ir buvau teisus. Abudu, man regis, džiaugiasi dabar – ir Remigijus, ir Renaldas, kuris yra liberalas, su manimi dirbo Europos Parlamente, dirbo su Guy Verhofstadtu, kuris yra vertinamas visame pasaulyje kaip labai rimtas vadybininkas.

Aš tik norėjau, kad jis ateitų iš karto, nes kam atidėlioti? Visada geriau, kai siekdamas užtikrinti skaidrumą sprendimus priimi greičiau. Aš bent jaučiau, kad kai pirmininkui pareiškiami tokie įtarimai, žmogus, kontroliavęs finansus, turėtų pasitraukti iš karto. Aš bent taip daryčiau.

Negalvočiau apie pinigus, apie išmokas – tokius dalykus.

Antanas Guoga

- Kokias išmokas?

- Na, kai sekretorius turi gauti įvairias kompensacijas ir taip toliau. Buvo kalbama ne apie tai, kad reikia prisiimti atsakomybę kažkam daugiau nei tik Eligijui, bet kalbėta apie savo pozicijų išsaugojimą.

Tai čia apskritai Lietuvos problema: visi galvoja apie save, kaip jie atrodys, ką jie gaus iš to, kokia bus pozicija paskui... Tiesiog reikia kažkokio lūžio, kad žmonės politikoje turėtų savo vertybes, nebijotų apie jas kalbėti ir padėtų žmonėms. O ne stengtųsi gauti naudos. Mūsų filosofija nesutapo.

- Kaip jūs vertinate Liberalų sąjūdžio galimybes per rinkimus, nes partijos reitingai dramatiškai smuko. Remiantis „Spinter tyrimų“ duomenimis, Liberalų sąjūdžio reitingai siekia 6,3 proc., „Vilmorus“ - 5,9 proc.

- Bus labai įdomu pažiūrėti, kaip susiklostys rinkimai. Tikiuosi, kad tie, kurie nebegalės pasitikėti liberalais, balsuos už konservatorius. Aš taip tikiuosi. Konservatorių partijoje matau daug jaunų, perspektyvių žmonių, patyrusių, bet gerų žmonių. Visada gali klysti, bet aš manau, kad jie yra reali alternatyva tiems, kas netiki (Liberalų sąjūdžiu – DELFI).

Aš kalbu jau ne kaip politikas, o kaip analitikas, kaip dešiniųjų pažiūrų žmogus. Bet jei žmonės tikės Liberalų sąjūdžiu, aš irgi džiaugsiuosi.

Pavyzdžiui, kaip ir sakiau, R. Šimašiumi asmeniškai tikiu. Tikrai tikiu, todėl likau jam dirbti, aš esu jo patarėjas, esu chief investment officer for Vilnius City. Panaudojome tai per „Brexit“ situaciją, kažkaip viskas išeina. Buvau Kanuose, kai buvo savivaldybių paroda. Aišku, viską darau už savo pinigus.

Remigijus viską daro per pozityvą. Jis tikrai užsidegęs, padorus žmogus, labai stengiasi. Bet reikia, kad visa komanda stengtųsi. Nežinia, kaip sugebės suburti gerą komandą, įkvėpti juos.
R. Šimašiumi asmeniškai tikiu. Tikrai tikiu, todėl likau jam dirbti, aš esu jo patarėjas.

- Žinau, kad jūsų jau daug kartų klausta, bet ką jūs galvojate apie savo paties politinę ateitį? Ką jūs planuojate? Kalbėdamas labai teigiamai atsiliepėte apie konservatorius.

- Tai, aišku, čia nėra... Tikrai nesakau.... Jei šiandien klausiate, už ką balsuosiu, tai tą dieną galiu balsuoti už konservatorius. Visiems žmonėms keičiasi (preferencijos). Kažkas palieka įspūdį. Aš, jau kaip ne politikas, galiu sakyti, balsuosiu už tą arba už tą. Kai bus Seimo rinkimai, tai ir pasirinksiu, už ką balsuoti tiksliai. Tą dieną, pagal emociją. Tai yra normalu.

- Kalbu labiau apie dalyvavimą, ne balsavimą... Juk bus kiti Europos Parlamento rinkimai.

- Matote, aš neprisirišęs prie mandato. Šiaip aš norėčiau pasitraukti. Jeigu nuoširdžiai, tai man, mano šeimai, mano artimiesiems tai būtų geriausias sprendimas: pasitraukti, gyventi Anglijoje ar Australijoje, kur geros sąlygos verslui, ramiam gyvenimui, asmeniniam klestėjimui.

Bet kas mane laiko, tai 100 tūkst. žmonių, kurie pasitikėjo, balsavo už mane. Nebuvau pirmas partijos sąraše, bet žmonės mane išreitingavo į pirmą poziciją. Surinkau daugiausia balsų iš visų Europos Parlamento narių.

Žmonės pasitikėjo, dėjo viltis, o aš stengiausi su visa komanda. Stengiausi visus resursus panaudoti Lietuvos labui, kaip kad su #Switch konferencija darysim pasaulio vaikų programavimo rekordą, su #CoderDojo mokome nemokamai programuoti. Yra be galo daug kitų akcijų: su „Maisto banku“, „Bėdų turgumi“, Vilniaus universitetu. Taigi darome daug gerų dalykų, dėl to ir galvoju būti Europos Parlamente, turėti dar daugiau galimybių padėti Lietuvai. Tai, aišku, skamba banaliai, bet reikia turėti žmonių įgaliojimą, pasitikrinti, ar žmonės nori. O žmonės balsavo, pasitikėjo ir įpareigojo atstovauti bei tarnauti jiems. Todėl jaučiausi gerai. Bet paskutiniu momentu daug to negatyvumo.
Jei šiandien klausiate, už ką balsuosiu, tai tą dieną galiu balsuoti už konservatorius.

Dėl to man nereikia kurti kažkokių judėjimų. Daug kartų sakiau – nekursiu judėjimo, nedalyvausiu Seimo rinkimuose. Per daug emocijų, per daug įvykių, kad čia ant karštųjų vaidintum gelbėtoją. Neplanavau būti gelbėtoju, norėjau prisidėti, tai ir prisidedu: džiaugiuosi, kad visa komanda manimi tiki. Paskutiniu metu tik komanda ir palaikė.

Antanas Guoga

- Neatsirado nieko iš politikų, kurie palaikytų?

- Palaikymo ir noro, kad aš būčiau su kitais, tikrai yra daug, daug pasiūlymų. Asmeniškai susitikinėju su visais lyderiais, politikais. Tų susitikimų daug, viskas geranoriška, pozityvu, būna vienas-kitas pasiūlymas, bet aš nenoriu priimti karštų sprendimų.

Pasižiūrim, kaip susiklosto Seimo rinkimai, pasižiūrim, kaip aš jausiuosi. Garbingai baigti savo kadenciją ir išeiti iš politikos – irgi labai realus variantas. Ir tai nėra blogas variantas.

- Apskritai jums politika, kaip veikimo arena, patinka?

– Žinote, nėra, kad aš vien tik tuo gyvenčiau. Ypač dabar, kai žlugo viltys daug ką keisti su Liberalų sąjūdžiu. Tikrai manyje buvo labai daug vilčių, kad su manim ateis daug jaunų, protingų žmonių, kurie tikrai pakeis Lietuvos ateitį. Tai buvo mano viltis.

Gal dėl to mano laikysena sušlubavo, nes matau, kad galimybių padaryti tai per Liberalų sąjūdį neliko arba jos daug mažesnės. Kai taip yra, tada gana sudėtinga. Tu galvoji, jeigu tau nepasisekė, gal nereikia laikyti vietos, yra kiti, kurie nori, laukia, bando ir turi idėjų.