Iškart po Europos Parlamento (EP) rinkimų A. Guoga pareiškė, kad ketina dalyvauti Seimo rinkimuose. „Turiu svajonę būti Lietuvos politikoje ir dabar yra gera pradžia“, – tuomet sakė A. Guoga.

Regis, tokios svajonės šis LS narys nebeturi. „Tą dieną, kai išrinko, taip atrodė, norėjosi eiti [į Seimo rinkimus]. Bet kai matau, kad Lietuvoje man nelabai išeis padaryti tai, ką norėčiau, nemanau, kad būčiau naudingas Lietuvai. [...] Seimo rinkimuose tikrai nedalyvausiu“, – portalui LRT.lt teigė politikas.

Būti opozicijoje – ne blogiausias variantas

A. Guoga kritiškai vertina neseniai išrinkto Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kalbas, kad konservatoriai turėtų likti atviri galimam bendram darbui su kairiaisiais kitąmet po Seimo rinkimų.

„Įdomu, kad yra pateiktas pranešimas, jog susijungia socialdemokratai ir konservatoriai – tai patvirtino senelis ir anūkas. [...] Tai, man atrodo, yra įdomus įvykis Lietuvos politikoje. [Tai rodo], kad bus stabilumas ir tęstinumas tos politikos, kuri yra vykdoma“, – portalui LRT.lt komentavo europarlamentaras.

Tuo metu balandžio pradžioje LS narys Gintaras Steponavičius pareiškė, kad Liberalų sąjūdis kaip galimus partnerius, kurie Seime padėtų suformuoti centro dešinės koaliciją, mato Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir TS-LKD.

A. Guoga teigia, kad partijoje yra visokių nuomonių.

„G. Steponavičius yra įtakingas žmogus partijoje, bet turbūt ne pats įtakingiausias, kad nulemtų eigą. [...] Mums reikia bandyti gauti daugumą. Jei rinkėjas žino, kad socdemai ir konservatoriai yra kartu, tai jis turi ryškią alternatyvą balsuoti už LS. Mūsų partija dar neturėjo daugumos, dominavo socdemai ir konservatoriai. Jiems duoti pertrauką vienai kadencijai būtų labai sveika.“

Portalui LRT.lt pasiteiravus, ką partijai reikėtų daryti, jei neturėtų daugumos, A. Guoga teigė: „Tai, manau, tikrai labai realu kalbėti iš pradžių su konservatoriais. Nemanau, kad galima atmesti ir socialdemokratus. Gali būti ir visiška vaivorykštė, bet nemanau, kad to reikėtų siekti prieš rinkimus.“

Tačiau A. Guogai nebaisus ir buvimas opozicijoje: „Vienas iš variantų yra nesijungti su niekuo ir geriau būti opozicijoje, nuosekliai atstovauti pozicijoms, kuriomis mes tikime. Negalime įsikibti [minties], kad einame su bet kuo, kad tik turėtume valdžią. Bet aš nekalbu partijos vardu, nes vienintelis žmogus, kuris įpareigotas tai daryti, yra E. Masiulis.“

„Bus labai rimtas reiškinys“

Po savivaldos rinkimų buvo pasigirdę kalbų, kad A. Guoga gali palikti LS ir kurti naują politinę jėgą. Viena to priežasčių esą galėtų būti galimybė plėsti dešiniųjų elektoratą. Tačiau pats A. Guoga teigia, kad neketina nieko kurti.

„Tikrai nieko nesiruošiu kurti. Anksčiau buvome susitikę su Valentinu Mazuroniu pasikalbėti, ar apskritai Lietuvai reikėtų judėjimo“, – aiškina A. Guoga.

Tačiau, jo žiniomis, naujas darinys prieš rinkimus vis dėlto gali atsirasti: „Manau, kažkas sukurs. Tikrai esu girdėjęs, kad tai įvyks, ir tai bus labai rimtas reiškinys. Mano manymu, tikrai eis vienas didingas Lietuvos žmogus, kuris galės kažką pakeisti.“

Pats A. Guoga teigia neketinantis tame judėjime dalyvauti.

Politikos užkulisiuose po savivaldos rinkimų sklido kalbos, kad į 2016-ųjų Seimą gali kandidatuoti iš visuomeninių rinkimų komitetų, pirmiausia Visvaldo Matijošaičio ir Vytauto Grigaravičiaus komandų, suformuota nauja politinė jėga. Savo ruožtu A. Guoga teigia, kad ir be šių dviejų naujai išrinktų merų Lietuvoje yra įtakingų žmonių.

„V. Matijošaitis ir V. Grigaravičius tarnauja savo miestams ir kol kas jų darbas juda sėkmingai. Yra ir be jų žmonių, kurie labai įtakingi Lietuvoje ir gali eiti tuo keliu“, – pridūrė A. Guoga.

Patys V. Matijošaitis ir V. Grigaravičius portalui LRT.lt taip pat yra teigę, kad ketina dirbti miestams.