Dėl jos turėtų būti balsuojama Seime ketvirtadienį. Pasak Vyriausybės vadovo, tai turėtų stiprinti pilietiškumą ir konkurenciją tarp idėjų.
„Aš manau, kad tiesioginiai merų rinkimai yra reikalingi, ir visuomenė tuo yra labai suinteresuota, reikia suprasti, kad tiesiogiai renkamas meras turi pristatyti visuomenei savo aiškią viziją arba strategiją. O kai bus išrinktas, jis stengsis, kad visa tai būtų įgyvendinta, kad įgytų tolimesnį rinkėjų pasitikėjimą. Aš manau, kad tai yra savotiškas pilietiškumo stiprinimas mūsų šalyje. (...) Aš manau, kad, kuo daugiau bus konkurencijos tarp idėjų, tuo bus naudingiau mūsų valstybei“, - sakė A. Butkevičius ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“.
Seimas birželio 17 dieną po svarstymo pritarė Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus.
Svarstomomis pataisomis siūloma, kad vienas iš savivaldybės tarybos narių rinkėjų būtų tiesiogiai išrenkamas tarybos nariu ir šios savivaldybės meru. Pagal absoliučios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa savivaldybė, būtų renkamas šios savivaldybės tarybos narys - meras. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje (daugiamandatėje apygardoje) būtų renkami šios savivaldybės tarybos nariai. Tokiu būdu savivaldybės taryba būtų renkama pagal mišrią rinkimų sistemą.
Rinkėjai balsuotų dviem biuleteniais: vienu - už kandidatų sąrašą, kitu - už kandidatą į merus. Rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje būtų nustatomi pagal kvotų ir liekanų metodą, galutinių kandidatų sąrašų eilė būtų nustatoma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus.
Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu būtų laikomas tas kandidatas į savivaldybės tarybos narius - merus, kuris pirmą kartą balsuojant gautų daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų.
Jeigu rinkimuose dalyvautų mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu būtų laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jeigu pirmą kartą balsuojant merų rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinktų reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos būtų rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo išvadą numatoma, kad kelti kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir merą vienmandatėje rinkimų apygardoje galėtų ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Taip pat būtų atsisakoma save iškėlusių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į merus pilietis galėtų išsikelti pats.
Politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašai, kandidatai į merus bei asmenys, save keliantys kandidatais į merus, būtų registruojami, jeigu iškėlimą ar išsikėlimą savo parašais palaikytų tos savivaldybės rinkėjai.
Pagal naujas nuostatas, partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius - merus, arba, jeigu keliamas tik sąrašas arba tik kandidatas, taip pat asmenį išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius - merus atitinkamoje savivaldybėje turėtų paremti ne mažiau kaip 20 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.