„Kuo aukščiau kilsi, tuo daugiau [kritikos] gausi“, – situaciją apibūdina ministras pirmininkas ir vardija vyriausybės pasiekimus bei planus. Premjeras teigia, kad naujasis socialinis modelis turėtų būti priimtas iki Kalėdų arba po rinkimų.
„Nesitikėjau, kad rinkimų kampanija prasidės taip anksti. Kuo aukščiau kilsi, tuo daugiau gausi. Dabar esu visų kitų partijų taikinys. Tačiau manau, kad kai kurios priemonės, kurios yra pasirinktos kaip kritikos [dabartinei valdžiai – LRT.lt] instrumentai, peržengia padorumo ribas.
Tai parodo, kad asmeninės vertybės išlikusios dar nuo sovietinių laikų. Jei pasigilintume į KGB metodus sovietiniais laikais, ypač po Antrojo pasaulinio karo, pamatytume, kad kai kurie žmonės, inteligentai, į Sibirą buvo išvežti vien dėl to, kad kažkam nepatiko. Užtekdavo, kad kaimyno būtų paprašyta parašyti blogą pažymą“, – kalba premjeras, paklaustas, kaip vertina vieną po kito viešumon kylančius su LSDP susijusius skandalus.
Kova su šešėliu
Interviu „LRT Aktualijų studijai“ A. Butkevičius taip pat pažymi neseniai gavęs tarptautinių institucijų vertinimus, kuriuose atsispindi, kaip visoms ES šalims sekasi kovoti su šešėline ekonomika.
„Jų vertinimu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje traukiasi ir nuo 2012-ųjų sumažėjo 1,4 proc. – apie 580 mln. eurų (2 mlrd. litų). Jei buvusi vyriausybė kažkada buvo užsibrėžusi šešėlį sumažinti milijardu litų, tai mes vien per praeitus metus iš šešėlio išėmėme 2 mlrd. litų ir mums toliau sėkmingai pavyksta kovoti su šešėliu ekonomikoje. Mūsų pajamų plano įvykdymas parodo, kad mes tas lėšas gauname dėl geresnio mokesčių administravimo“, – tikina premjeras.
Pasak vyriausybės vadovo, geriau pavyksta kovoti ir su cigarečių kontrabanda – pasieniuose sustiprėjusi kontrolė.
„Pasienio kontrolės reformos tikslas – darbuotojus „išvaryti“ iš kabinetų, kad jie dirbtų tiesioginį savo darbą. Sąlygos sudėtingesnės, nei dirbant kabinete, todėl esama tam tikro pasipriešinimo. Tačiau per daug žmonių dirba tarnautojo darbą“, – kalba A. Butkevičius.
Socialinis modelis iki Kalėdų arba po rinkimų
Premjeras teigia nesistebintis, kad naujojo socialinio modelio idėja sulaukia pasipriešinimo – naujovėms žmonės nėra imlūs.
„Tačiau apie naujojo socialinio modelio pranašumus norėčiau kalbėti pavyzdžiais. Jei Lietuvoje 93–95 proc. darbuotojų atleidžiami savo noru, tai yra signalas valstybei, kad situacija yra nenormali. Mūsų noras, numatytas socialiniame modelyje, kad kiekvienas žmogus du mėnesius gautų išeitinę išmoką.
Lanksčiau bus galima priimti darbuotojus. Numatytas pasiūlymas, kad pensijos būtų didinamos kasmet, neturi būti galimybių pensijas sumažinti sunkmečiu. Net profesinių sąjungų atstovai yra pripažinę, kad naujojo socialinio modelio pasiūlymai yra geresni, nei dabartinė situacija“, – sako A. Butkevičius.
Paklaustas, kada galima tikėtis galutinių sprendimų dėl socialinio modelio, premjeras sako esąs nustebęs, kad registruojama labai daug Seimo narių pasiūlymų keisti tam tikrus modelio elementus.
„Nustebau dėl tiek registruojamų Seimo narių pasiūlymų, nors buvome sutarę [dėl modelio] politinėje taryboje, kalbėta su koalicijos frakcijomis, Trišalėje taryboje yra pasiekti tam tikri susitarimai.
Jei nebus sutarimo ir socialinį modelį bus mėginama pernelyg iškraipyti, jo priėmimas turėtų nusikelti po Seimo rinkimų. Tačiau mano pageidavimas ir reikalavimas – iki Kalėdų priimti naujojo socialinio modelio projekto įstatymų paketą“, – pažymi A. Butkevičius.
A. Syso progresinių mokesčių idėjos neįgyvendins
Premjero teigimu, kolegos socialdemokrato Algirdo Syso progresinių mokesčių idėja, kuri susilaukė daug kritikos viešojoje erdvėje, tikrai nebus įgyvendinta.
„Darbo pajamos ir taip apmokestinamos per daug, įgyvendinus siūlomą idėją mes pablogintume šią situaciją. Antra, turime įvertinti, koks darbo rinkoje yra vidutinis darbo užmokestis, kiek procentų žmonių gauna atlyginimus iki 930 eurų. Tai sudaro apie 90 proc. dirbančiųjų Lietuvoje ir reiškia, kad reikėtų didžiajai daliai žmonių padidinti mokesčius. Mes negalime taip elgtis.
Jei kalbame apie panašios progresinės sistemos įdiegimą, kokia yra Vokietijoje ar JAV, tai ten daug pajamų surenkama iš nekilnojamojo turto mokesčio, tad kompensuoti pajamų netekimą galima per darbo sistemą. Lietuvoje visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio planų nėra“, – kalba premjeras.
Kinijos rinka atsivers iki Kalėdų?
Lietuvos ekonomikos augimas mažesnis, nei buvo planuota prieš Rusijos atsakomąsias sankcijas, tačiau Lietuva niekada neturėjo tiek daug galimybių eksportuoti savo produkciją, kaip dabar, tikina vyriausybės vadovas.
„Vien maisto produktus Lietuva turi galimybę eksportuoti į 154 valstybes. Lietuva antra po Airijos gavo leidimą eksportuoti mėsos produktus į JAV. Kai praeitais metais lankėmės JAV, mums viceprezidentas Joe Bidenas buvo prižadėjęs šį klausimą spręsti ir turime rezultatą.
Su verslu turėjome įvairių misijų Kazachstane, Omane, Izraelyje, kitose valstybėse. Artimiausiu metu turėtų galutinai atsiverti Kinijos rinka. Tikiuosi – iki Kalėdų“, – kalba premjeras.
Tiesa, pažymi pašnekovas, kartais įsivaizduojama, kad turint penkias geriausiai tarp Baltijos šalių išvystytas pieno bendroves, galime laisvai eksportuoti. Tačiau tos rinkos yra tiek didelės, kad nesikooperuojant bendrovėms jas patenkinti nėra įmanoma. Nors, anot A. Butkevičiaus, lietuviška produkcija yra labai vertinama, tad savo nišą rinkoje atrasti galėtų.