„Aš visą laiką buvau prieš šį referendumą. Manau, kad politikai turi pilnai suteiktus visuomenės įgaliojimus spręsti šitas problemas, jeigu jos iškyla, ir operatyviai reaguoti, jeigu reikia, priimant Lietuvos žmonėms reikalingus įstatymus", - sakė A. Butkevičius ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.
Pasak Vyriausybės vadovo, dėl referendumo iniciatyvos dalis žemės savininkų ir nuomininkų patyrė nuostolius.
„Aš manau, kad šitas referendumo organizavimas pablogino kai kurių žemdirbių arba žemės savininkų, nuomotojų finansinę būklę. Tiems, kurie ketino parduoti žemę, tas procesas užtruko. Jeigu pažiūrėtume, kaip kito per tą laikotarpį žemės vertė, tai ji irgi sumažėjo. Reikia pripažinti, kad referendumas atnešė daliai žmonių nuostolius", - kalbėjo A. Butkevičius.
Premjero vertinimu, referendumo iniciatoriai siekė pasinaudoti euroskeptinėmis nuostatomis, kad pelnytų papildomų balsų praėjusiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.
„Aš nuo pat pirmos dienos pasisakiau, kad referendumas yra organizuojamas dėl to, kad artėja Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, ir pasinaudota tam tikra situacija Europoje, kada euroskeptinės partijos kai kuriose valstybėse įgavo tam tikrą visuomenės pasitikėjimą. Manau, buvo tikimasi, kad ir Lietuvoje tas bus įgauta", - sakė A. Butkevičius.
Premjeras sakė, kad į referendumą ateis, tačiau tiki, kad saugikliai, užkertantys kelią spekuliuoti žeme, būtų buvę priimti ir be jo.
ELTA primena, kad leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.
Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Seimas nusprendė, kad referendumas būtų surengtas birželio 29 dieną.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dirbamoji žemė sudaro 2,8 mln. hektarų. Vyriausybė, savo ruožtu, dar labiau griežtina žemės pirkimo sąlygas. Siekdama apriboti spekuliacijas žeme, Vyriausybė iš esmės pritarė, kad be apribojimų būtų galima įsigyti tik 5 hektarus žemės, o ne 10, kaip yra šiuo metu.
Žemės įsigijimo saugikliai galioja daugelyje ES šalių.