Kaltinamieji teigė norį pasinaudoti įstatyme numatyta teise - esą su baudžiamąją bylą nagrinėjančiu teisėju kalbėsis tik tuomet, kai bus apklausti visi liudytojai.
„Kaltinamiesiems atsisakius duoti parodymus, teismas yra priverstas byloje paskelbti pertrauką ir į kitą posėdį iškviesti liudytojus“, - pareiškė Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktos „Baltlantos“, jos darbuotojų ir aukšto valdininko bylą teismas atvertė po daugiau kaip metus trukusios pertraukos – bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol Konstitucinis Teismas (KT) išaiškins, ar atsakomybėn gali būti traukiamas juridinis asmuo.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ištirtoje byloje Generalinė prokuratūra kaltinimus yra pareiškusi ne tik 39 metų A. Adomaičiui ir juridiniam asmeniui „Baltlanta“, bet ir 59 metų bendrovės direktoriaus pavaduotojui Aleksejui Savčenkai bei darbuotojams – 29 metų Michailui Larionovui, 51 metų Olegui Filiponenkai ir 57 metų Anatolijui Suchovskiui.
Kaip pirmadienį teisme nurodė valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras Dainius Baraniūnas, dar 2007-ųjų vasario-kovo mėnesiais A. Savčenka su „Baltlantos“ darbuotojais, siekdami apgaule gauti 8 mln. litų už laivo „Kiras -1“ pridavimą į metalo laužą, laivo žvejybos žurnale suklastojo duomenis apie žvejybos veiklą ir esą žvejojusių kapitonų parašus.
Be šio žurnalo negalima gauti paramos iš ES struktūrinių fondų. Dokumentas buvo perduotas Žuvininkystės departamento direktoriui, kuris esą ruošėsi suklastoti žurnalo išdavimo datą ir taip apgauti ES finansinę paramą administruojančios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir jam pavaldžius departamento darbuotojus.
Įtariama, kad A. Adomaitis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sukūrė ir pasirašė Žuvininkystės departamento raštą, būtiną ES finansinei paramai gauti, ir pateikė jį NMA. Grupuotės nusikalstamą veiką FNTT sustabdė, kai suklastoti dokumentai per kratą buvo rasti ir paimti A. Adomaičio darbo vietoje.
A.Adomaitis kurį laiką buvo nušalintas nuo pareigų, tačiau šiuo metu vėl eina aukštas pareigas.
Beveik visi „Baltlantos“ laivai žvejoja Atlanto vandenyne, toli nuo Lietuvos krantų, o ES parama jų savininkams už laivo supjaustymą skiriama tik Baltijos jūroje žvejojantiems laivams.
Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme nagrinėjama byla nėra vienintelė, susijusi su Klaipėdos bendrove „Baltlanta“. Vilniaus apygardos teismas dar nagrinėja vienu turtingiausių Lietuvos žmonių laikomo koncerno vadovo 50 metų Konstantino Kovalio ir dar kelių jo bendražygių baudžiamąją bylą dėl ES ir Lietuvos biudžeto lėšų įgijimo apgaulės būdu. Įtariama, kad K. Kovalio suburta grupuotė gavo daugiau kaip milijoną litų.
K. Kovalio kontroliuojamas „Baltlantos“ koncernas valdo beveik visą Lietuvos žvejybinę laivininkystę. Prokurorai įtaria, kad būtent turtuolis galėjo suburti grupuotę, kuri per bendrovę „Fishlita“ įgijo daugiau kaip milijoną litų ES ir Lietuvos valstybės lėšų šaldymo įrenginių statybai bei įrengimui.
Įtariama, kad už gautus ES pinigus vietoj naujų įrenginių buvo nupirkti seni, tačiau užklijuoti naujomis etiketėmis. Taip neva pavyko sutaupyti beveik pusantro milijono litų, kurie vėliau buvo išgryninti.