60-mečius nuolatinėmis išmokomis gelbės valstybė: nedarbo pavojaus varpai skamba kitai amžiaus grupei

Į klausimą, kaip vertinti ekonomikos susitraukimo prognozes, R. Kuodis atsakė: „Dabar praktiškai visas pasaulis perėjęs nuo prognozavimo iki scenarijų analizės.“ Jo teigimu, situacija labai neaiški, dėl to senieji ekonomikos modeliai nelabai ką gali pasakyti.

Vis dėlto ekonomistas pasidalijo savo nuojauta: „Galime tikėtis kažko panašaus į 2009 metų scenarijų, kai ekonomika krito keliolika procentų. Kiek tiksliai bus, nelabai kas žino.“

Beje, R. Kuodis tvirtino, kad ir statistiniai duomenys dabar nėra tikslūs. Ir kitų šalių atstovai teigia nežinantys tikslios situacijos. Pavyzdžiui, sunku pamatuoti nedarbo lygį, nes dalis darbuotojų yra prastovose, neaišku, ar jie ką nors dirba, ar nedirba, daug žmonių išėjo atostogauti ir panašiai.

Raimondas Kuodis

© DELFI / Domantas Pipas

Ministras L. Kukuraitis teigė, kad renkami kelių institucijų duomenys – Užimtumo tarnybos ir „Sodros“. Pastarosios duomenys, ministro teigimu, rodo teigiamų ženklų. „Vienu metu turėjome neigiamą balansą. Nuo karantino pradžios – apie 16–17 tūkstančių neigiamą balansą, dabar tas neigiamas balansas – 3 tūkstančiai. Per gegužės mėnesį priimta žmonių 8 tūkstančiais daugiau, nei atleista“, – vardijo ministras. Birželio pirmąją savaitę, jo teigimu, rodmenys taip pat atskleidžia teigiamų ženklų.

Ir nors L. Kukuraitis teigė, kad ekonomika atsiveria, žmonės randa darbų, tačiau sutiko ir su laidos vedėjo Aurimo Perednio pastaba, kad vyresniems žmonėms tai vis tiek kelia nerimą. Dirbančiųjų asmenų grupėje iki 45 metų pokyčių beveik nėra, tačiau nuo 45–50 metų amžiaus asmenų grupėje skaičiai kinta. „Atleidimų yra daugiau“, – teigė L. Kukuraitis.

„Nuo 60 metų atleista 4 procentais daugiau darbuotojų nei įprasta, nuo 65 – 6 procentais. Palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, tai statistiškai reikšminga“, – neslėpė ministras L. Kukuraitis.

Ar tai reiškia, kad vyresni žmonės darbo rinkoje tampa mažiau reikalingi? „Bendrieji bedarbystės skaičiai paprastai atskleidžia dideles variacijas pagal amžių, dideles variacijas pagal tautybes ir taip toliau, – kalbėjo R. Kuodis. – O vyresni žmonės turi tam tikrą „pagalvę“ – gali išeiti į išankstinę pensiją, gal vaikai užauginti, gal paskolos išmokėtos, gal juos morališkai lengviau atleisti nei jaunus žmonės, kurie turi šeimas, paskolų ir panašiai.“

R. Kuodžio teigimu, vyresnių žmonių nedarbas nėra lietuviška realybė, tai vyksta visame pasaulyje.

Linas Kukuraitis

© DELFI / Andrius Ufartas

L. Kukuraitis, kalbėdamas apie paaugusį vyresnių žmonių atleidimą pastaraisiais mėnesiais, teigė, kad nereiktų atmesti ir nuotolinio darbo specifikos. „Gali būti, kad tam tikri pasistumdymai darbo rinkoje vyko, kad išlaikytų tuos, su kuriais galima tęsti darbą, – kalbėjo L. Kukuraitis. – Greičiausiai verslas tokius rimtus sprendimus darė todėl, kad iš viso galėtų išsaugoti verslą, gali būti, kad stūmė iš savo darbų tuos, kurie negali prisitaikyti, bet tai – interpretacija.“

Seimas pritarė subsidijoms už 60 metų ir vyresnius darbuotojus; kodėl pasirinktas būtent toks amžius? L. Kukuraitis teigė, kad tai nėra iš piršto laužta: nuo 60-ies darbo rinkoje vyksta reikšmingų pokyčių.

R. Kuodis negailėjo kritikos išmokoms, kurios pastaruoju metu dalijamos įvairioms visuomenės grupėms. „Štai, jums, pensininkai, tokios dovanėlės“, – kaip pavyzdį įvardijo R. Kuodis.

Ką tuomet reiktų daryti? Peržiūrėti biudžetą? „Visų civilizuotų šalių praktika tokia ir yra, – kalbėjo ekonomistas. – Galima „įjungti kvailelį“ ir sakyti, kad pasitvirtinus didesnį skolinimosi limitą tai automatiškai virsta galimybe didinti asignavimus įvairiems sektoriams. Niekur normaliame pasaulyje tokių dalykų nėra, bet išpūtus akytes galima sakyti, kad čia – ekstremali situacija ir panašiai.“

R. Kuodis teigė, kad valdžia dalija „dovanėles su žaliu kaspinu“, ir pridūrė, jog kai kurios dovanos yra geros, o kai kurios – įtartinos.

Apie įvairias išmokas ir skirstomą paramą kalbėjęs L. Kukuraitis neprieštaravo R. Kuodžiui: „Sutinku, kad politinis priešrinkiminis fonas negali neegzistuoti.“

Pokalbio pabaigoje laidos vedėjas A. Perednis ekonomisto R. Kuodžio paklausė: „Mes esame uragano pradžioje ar pabaigoje?“

„Pamatysime. Pritarčiau ministrui, kad blogiausia Lietuvoje – jau praeityje“, – kalbėjo R. Kuodis ir teigė, kad dabar labiausiai reikia tikėtis, kad antros viruso bangos nebus.

Visas pokalbis – laidoje Delfi diena.