„Esu vienas tinkamesnių pavyzdžių, kuris gali paneigti stereotipus apie vyresnio amžiaus profesionalus“, – žvaliai pasakojo jaunatviškos išvaizdos 58 metų Monika [vardas pakeistas – „Delfi“].
Moteris moka anglų kalbą, kompiuterio taisyti arba programuoti, sako, nemokanti, bet bendrieji įgūdžiai jai – ne problema. Ji sportuoja ir sako, kad neprisimena, kada buvo nedarbinga dėl ligos.
Pašnekovė svarstė, kokios galėtų būti priežastys, kad darbdaviai vengia vyresnių žmonių.
„Kai toks žmogus kaip aš ateina į įmonę, tai gali daug ką nuskenuoti, bet tai nereiškia, kad kvestionuos direktorių. Žinau, ką reiškia komandos lojalumas, ką reiškia prisiderinimas, bet kartu tokie žmonės, kaip turbūt dauguma, kurie turi aukštas kompetencijas, jau yra asmenybės, o asmenybę labai sunku pažaboti ir paversti ją nuolankia.
Galbūt dėl to vadovai bijo vyresnio amžiaus profesionalų, nes tai yra asmenybės, kurias labai sunku valdyti ir kontroliuoti. Dar to neišmoko. Mes kalbame apie lyderystę, bet ją įsisąmoninti itin sunku“, – svarstė Monika.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2023 m. atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, jog šalyje labai ar iš dalies paplitusi vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija.
„Kalbant apie darbo santykių sritį, dažniausiai kreipiamasi dėl diskriminuojančių darbo skelbimų, taip pat dėl diskriminacijos vykstant priėmimo į darbą procesams. Tarnyboje sulaukiame ir kreipimųsi dėl galimai amžiaus pagrindu diskriminuojančių darbo sąlygų, darbo užmokesčio.
Mūsų teisininkai yra konsultavę 35 metų pareiškėją, kuri buvo pavadinta „per sena“, norėdama įsidarbinti kosmetikos, grožio paslaugų sektoriuje, tačiau dažniausiai kreipiasi vyresni gyventojai“, – komentavo M. Kolinytė.
