Jauna ištekėjusi Ana neilgai džiaugėsi šeimyniniu gyvenimu. Vos susilaukė dukrelės, laidojo dėl neaiškios priežasties mirusį mylimąjį. Kaip pasakojo DELFI, daktarai tiksliai negalėjo pasakyti mirties priežasties, tik įtarė, kad jaunam vyrui netikėtai sustojo širdis.
Našle likusi vilnietė dukrą augino viena. Vėliau antrą kartą pabandė kurti šeimą – susituokė, pagimdė sūnų ir dukrą. Su vyru nutarė parduoti butą sostinės Justiniškių mikrorajone ir statytis namą Šalčininkuose – jo gimtinėje.
Vyras dirbo greitosios medicinos pagalbos vairuotoju, prie algos prisidurdavo važinėdamas taksi. Tačiau po gimtadienio išgertuvių, paprašytas pavežėti žmones, įkliuvo policijai. Gavo baudą, neteko teisių, o kartu prarado darbą.
Kaip pasakojo Ana, jokio kito nenorėjo dirbti, neva yra vairuotojas ir taškas. Pradėjo gerti. Kaip tokiais atvejais būna, šeimoje prasidėjo barniai. Vyras dar labiau gėrė, o praėjusių metų sausį – nusižudė.
Liko nebaigtame statyti name
Ana su vaikais liko nebaigtame statyti name. Gyvena dviejuose šildomuose kambariuose ir suka galvą, kaip iki ateinančios žiemos reikės pasikeisti iš rikiuotės išėjusį šildymo katilą, kainuojantį apie 6 tūkst. litų. Per mėnesį 1200 litų uždirbančiai našlei tai – neįsivaizduojami pinigai.
Po vyro savižudybės moterį prislėgė ne tik finansiniai sunkumai, bet ir kaltė, vaikų pyktis, kad tėtis taip juos paliko.
„Berniukas labai užsisklendė savyje. Apie tėtį net nešneka. O mergaitė pasidarė pikta, net nesutinka važiuoti į kapines, negali atleisti tėvui, net nenori nieko apie jį girdėti. Nežinau, gal kokią savo kaltę mato, kad jis taip padarė?“, - svarstė moteris.
Jos žodžiais, sūnus tylus, ramus, bet kelis kartus ir jis yra pasakęs: „Nemyliu tėčio, kad mus paliko“.
Privalėjo būti stipri
„Carite, kur dienos centrą lanko mano vaikai, yra ne tik mokytoja, bet ir psichologas. Kai nusižudė vyras, šie žmonės vaikams ir teikė pagalbą“, - pasakojo Ana.
Paklausta, ar pati ieškojo paramos, moteris prisipažino, jog net tokia mintis nebuvo atėjusi į galvą: „Privalėjau būti stipri“.
Pensinio amžiaus Anos tėvai gyvena Naujojoje Vilnioje. Su vaikais paskutinį kartą juos lankė per Kalėdas.
„Autobuso bilietas kainuoja 8 litus. Atrodo, nebrangu, bet nuo stoties dar reikia miesto autobusu iki Naujosios Vilnios važiuoti, o vienas talonėlis 3,50 lito kainuoja. Viską sudėjus išeina 50 litų. Tiek negaliu išleisti, kad su vaikais aplankyčiau tėvus“, - ramiai dėstė Ana.
Kol dirba, vaikus prižiūri Carito savanorė
Po vyro savižudybės svetimame krašte liko ne dėl to, kad nenorėjo arčiau artimųjų. „O kur man dėtis? Juk butą Vilniuje tai pardavėme. Parduotuvėje dirbdama šešias dienas per savaitę nuo ryto iki 18 valandos vakaro gaunu 1200 litų algą. Tai nėra teisinga, nes sargas ir tas dirbdamas triskart mažiau gauna minimumą – apie 1000 litų „ant popieriaus”. Važinėti į sostinę man būtų per brangu, net jei ten ir rasčiau geriau apmokamą darbą. Niekur nesidėsi, tenka čia gyventi“, - paaiškina.
Išsigelbėjimas – Caritas, nes antroje šeimoje gimę Anos vaikai dar nėra labai savarankiški, berniukui 10 metų, mergaitei – 8.
„Mums skirta savanorė padeda juos prižiūrėti, kol dirbu. Po mokyklos jie patys ateina į Caritą, paruošia pamokas, pavalgos, iki 15-16 valandos pabūna. Aš dirbu iki 18 valandos, tad juos namo parveda mano pagalbininkė. Ji žiemą ir malkų atnešdavo, ir katilą iškūrendavo, kad vaikams namuose nebūtų šalta“, - dėkinga moteris.
Pirmiausia sumoka mokesčius
Paklausta, kaip verčiasi iš nedidelių pajamų, DELFI pašnekovė minėjo visų pirma sumokanti mokesčius: už elektrą, vandenį, kurą. Taip pat atsiskaitanti už telefoną, kuris jai reikalingas darbui. Tai kainuoja apie 500 litų per mėnesį.
„Kitus pinigus išleidžiam maistui, mokyklinėms prekėms, drabužiams, apavui. Batai – labai brangūs. Didelių dalykų, tokių kaip kompiuteris ar panašiai, negaliu vaikams nupirkti, nors dviračius turi“, - sakė pardavėja.
Paklausta, ar leidžia sau pabūti silpna, moteris sakė, kad nelabai turinti tokią galimybę. Kai jau labai sunku pasidaro – paverkia ir vėl eina.
„Vakar nebeišlaikiau, apsiverkiau - sudaužiau mašiną. Važiavau per miestą ir priešais buvusi mašina prie perėjos staigiai stabdė. Trenkiausi į ją ir „kablys“ stipriai aplamdė priekį. Meistras sakė, kad vien darbas apie 700 litų kainuos”, - pasiguodė Ana.
Tačiau dieną, kai kalbėjomės, moteris vadino gera, nes buvo antrasis anūkėlės gimtadienis.
Pasirodo, Vilniuje gyvenanti Anos dukra iš pirmos santuokos jau augina porelę – mergaitei dveji, o berniukui ketvirtas mėnuo. Taigi, nė 40 metų neturinti našlė jau dviguba močiutė.
„Vaikai ir anūkai didžiausias mano džiaugsmas. Jie ir suteikia vilties, kad sunkumai – laikini, pamažu viskas susitvarkys, kad tik sveiki ir gyvi būtume“, - sakė bendradarbių juokais juodąja našle pavadinama pardavėja.
Garsiai svarstydama, kodėl būtent jai teko tiek išbandymų, kodėl vos pradėjus džiaugtis šeimynine laime viskas byrėjo į šipulius, kodėl visus tris vaikus teko auginti vienai, Ana neturi kito paaiškinimo: „Tikriausiai toks likimas“.
„Pasninko dėžė“
Anos šeima – viena iš daugybės globojamų Vilniaus arkivyskupijos Carito. Ši organizacija gavėnią pasitiko skelbdama iki Velykų truksiančią paramos akciją „Pasninko dėžė“ - kviečia gavėnią išgyventi bendruomeniškai, praktikuojant maldą, pasninką ir išmaldą. Akcijos metu žmonės į bažnyčiose esančias dėžes gali nešti maistą, kuris sutaupomas pasninkaujant.
Dalyvaujančios parapijos surinktą maistą išdalins skurstantiems žmonėms, ligoniams, labdaros valgykloms, viena jų - Vilniaus arkivyskupijos Caritas valgykla „Betanija“, kasdien maitinanti daugiau kaip 500 žmonių ir VA Caritas laikinieji namai, kur glaudžiasi gyvenamosios vietos neturintys žmonės.
Paremti Vilniaus arkivyskupijos Caritas organizaciją ir visus jos globojamus žmones taip pat galite skirdami 2 procentus nuo sumokėto pajamų mokesčio. Apie šią ir kitas pagalbos galimybes daugiau internete, adresu www.susitarem.lt
Norite pasidalinti skaudžia savo patirtimi ar patarti patekusiems į bėdą? Savo mintimis galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: