Už „darbiečių“ siūlymą ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 7 parlamentarai ir 21 tautos atstovas susilaikė. Tačiau norint pakeisti Konstituciją, reikia du kartus surinkti ne mažiau nei 94 balsus „už“.
Partijų kandidatų sąrašuose jaunų žmonių stinga
„Ši pataisa yra nepaprastai reikalinga. Iš pataisos kritikų aš girdžiu tik vieną argumentą: į Seimą pririnksime nekompetentingų, nemokšų, patyrusių, tada bus bėda, valstybės sugrius ir Seimo reitingai labai kris. Tai norėčiau pasiūlyti: išeikite į gatvę ir paklauskite, koks dabar yra Seimo reitingas ir kokie Seimo nariai išrinkti. Antras dalykas, žmogus į tokias pareigas gali būti išrenkamas tada, kai pasiekia tam tikrą socialinę brandą“, - teigė „tvarkietis“ Andrius Mazuronis.
Jis apgailestavo, kad Seimas nesusitarė dėl dar jaunesnio kandidatų į Seimo narius amžiaus. Pasak A. Mazuronio, siekti tapti Seimo nariais galėtų ir 18-mečiai, tačiau kaip kompromisas buvo pasirinkti 23-eji metai.
„Rinkti tautos atstovus leidžiame nuo 18 metų, o būti išrinktiems teisę ribojame ir nustatome tik nuo 25-erių“, - teigė A. Mazuronis.
Savo ruožtu Mišrios Seimo grupės narys Mantas Varaška manė, kad ribos sumažinimas iki 23-ejų metų iš esmės sumenkina patį pasiūlymą, nes, ar leisime Seimo nariais būti nuo 23-ejų, ar nuo 25-erių, nėra didelio skirtumo.
„Vargu, ar dėl dvejų metų vertėtų keisti Konstituciją“, - svarstė parlamentaras.
Jis taip pat priminė, kad daugelio politinių partijų kandidatų sąrašuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje pirmosiose pozicijose beveik nėra jaunų žmonių – net ir tų, kurie būtų sulaukę 25-erių metų amžiaus ar šiek tiek vyresnių.
„Pagrindinis klausimas, ar iš tiesų toks Konstitucijos pakeitimas, amžiaus sumažinimas iki 23-ejų metų Seimo rinkimuose, realiai kažką pakeis?“, - klausė M. Varaška.
Į Afganistaną jaunimui galima, bet į Seimą – ne
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teigė, kad kitų šalių parlamentarų amžiaus cenzo vidurkis siekia apie 23-ejus metus, o Lietuva yra tarp valstybių, kuriose riba kandidatams į Seimo narius yra aukštesnė.
„Jeigu žvilgtelėtume į jauno žmogaus brandą, tai paprastai 23-ejų metų žmogus būna baigęs universitetą. Jauno universitetinės studijos pabaigtos ir atsiranda galimybė realizuoti savo žinias įstatymų leidyboje ir politikoje“, - svarstė politikas.
Jo nuomone, tokių metų žmogus net gali būti jau atlikęs karinę tarnybą ir sukūręs šeimą.
„Socialine prasme tai žmogus, galintis atsakingai dirbti įstatymų leidyboje“, - teigė V. Andriukaitis.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys savo ruožtu aiškino, kad 23-ejų metų amžiaus asmenys yra siunčiami į įvairias pavojingas misijas Afganistane, gina Lietuvos garbę olimpinėse žaidynėse, tačiau būti renkami Seimo nariai negali.
„Jau sakiau, mes siunčiame savo karius į Afganistaną, mes siunčiame į kitas misijas atstovauti Lietuvos interesams. Jie gina mūsų šalies garbę neturėdami 23-ejų metų olimpinėse žaidynėse, tačiau dalyvauti parlamento darbe jiems galimybė nesuteikiama“, - teigė politikas.
Tuo tarpu 74-erių metų amžiaus Seimo narys Konstantas Ramelis, dirbantis Mišrioje Seimo narių grupėje, teigė, kad jaunimui daugiau vietos Seime atsirastų, jeigu 65-erių metų amžiaus sulaukę politikai geranoriškai atsisakytų kandidatuoti vėl į Seimą. „Aš tam pasiruošęs“, - teigė politikas.