Šeštadienį Seime vykusiame iškilmingame minėjime apdovanojimą laureatams įteikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
EP skirtą premiją atsiėmė Lietuvoje viešinti EP pirmininkė Roberta Metsola.
EP Seimas skyrė Laisvės premiją už pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį. EP taip pat įvertintas už indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės siekį, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir indėlį integracijoje į Europą Sąjungą.
Seimo sprendimu, Petrui Plumpai apdovanojimas skirtas už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
P. Kuzmickienė apie P. Plumpą: jis išliko laisvu piliečiu okupacijos gniaužtuose
Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, kalbėdama apie Laisvės premijos laureatą Petrą Plumpą, akcentavo, kad jis išliko laisvu piliečiu okupacijos gniaužtuose.
„Kietas, nes būdamas šešerių nešė maistą partizanams, būdamas dvylikos, mokykloje su bendraamžiais žodžiais kovojo su raudonaisiais, kad ir užrašu „Pasiimk kastuvą ir išsikask sau duobę“, kurio trumpinys reiškė komjaunimo organizacijos pavadinimą. Šešiolikos jis įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją. Septyniolikos jis kūrė „Laisvę Lietuvai“, prisiekė kovoti už Lietuvos nepriklausomybę Ąžuolyne. Iki kol bus laisva Lietuva. Jis priesaikos laikėsi visada“, – apie P. Plumpą kalbėjo P. Kuzmickienė.
Būdamas devyniolikos – 1958 m. vasario 16-os išvakarėse P. Plumpa ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė trispalvę.
„Už tai – septyneri metai Mordovijos lageryje. Petras Plumpa grįžęs iš lagerio vėl įsijungė į antisovietinę veiklą, keitė pavardę, gyveno pogrindžio sąlygomis, platino krikščionišką literatūrą ir rūpinosi knygų leidyba. Jis rengė daugiau nei 17 000 žmonių pasirašytą „Lietuvos katalikų memorandumą“, kuris buvo perduotas Brežnevui. Po metų, 1972 m. Petras Plumpa – jau prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“. Dar po metų – suimtas antrą kartą ir nuteistas 8-iems metams lagerio“, – sakė P. Kuzmickienė.
EP raginamas aktyviau veikti dėl Europos atminties ir istorijos
Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė, kalbėdama apie EP skirtą apdovanojimą, akcentavo jo vaidmenį ginant demokratiją ir atkreipė dėmesį į paramą Ukrainai.
„Ponia Roberta Metsola, mes nepamirštame tos aplinkybės, kad jūs esate pirmoji iš ES vadovų, aplankiusi Kijevą po rusų invazijos. Kaip ir nepamirštame to, kad Europos Parlamentas pasekė Lietuvos Seimo pavyzdžiu, pripažindamas Rusiją terorizmo rėmėja. Kaip ir nepamirštame to, kad europarlamentas pripažino Holodomorą Ukrainoje genocidu“, – sakė P. Kuzmickienė.
Kalbėdama apie 2019 metais EP priimtą rezoliuciją apie atminties svarbą, parlamentarė ragino aktyviau veikti dėl Europos atminties ir istorijos.
Jos nuomone, išryškėja vienas svarbus neatliktas darbas – ligi šių dienų skirtingai vertiname komunizmo ir nacionalsocializmo nusikalstamus totalitarinius režimus.
„Turėtume abu režimus tinkamai įvertinti teisiškai ir istoriškai. Juk negalime vienur matyti vadinamąją komunizmo romantiką, bet nematyti ją lydėjusių komunistinio režimo siaubingų, nesuvokiamų nusikaltimų, pražudžiusių milijonus“, – sakė P. Kuzmickienė.
Anot jos, svarbus ir visuomenės pasirengimas ginti Europos civilizaciją, kurio, Seimo narės manymu, stokojame.
„Šiandien vykstančio karo akivaizdoje kyla klausimas, ar viską padarėme, kad Ukrainos karas už Vakarų civilizaciją, už mus visus, būtų suprastas, o visuomenės stovėtų kovoje už Ukrainos ir Europos laisvę. Vakarų lyderiai nesugebėjo įtikinti savo tautų, su kokiu monstru esame susidūrę, kokia yra šios patvaldystės prigimtis, kokios yra revizionistinės Rusijos keliamos ilgalaikės grėsmės.
Sankcijos, ginklai, jų savalaikis perdavimas Ukrainai yra nepaprastai svarbu. Tačiau esu įsitikinusi – svarbus ir visuomenės pasirengimas ginti Europos civilizaciją. O to pasirengimo, pripažinkime, stokojame“, – sakė ji.
Kaip teigė P. Kuzmickienė, ateitis privalo būti kuriama ne tik ateities įžvalgų, bet ir istorijos faktų bei teisingumo totalitarizmo ir autokratijų aukoms pagrindu.
„Atmintis – mūsų sielos dalis. Bet tą dalį praradę – prarasime save. Todėl mums visiems ypatingai svarbūs tie politiniai Europos Parlamento ir jo narių sprendimai, kuriais įvertinami totalitariniai ir autoritariniai režimai, įprasminami aukų prisiminimai, atsigręžiama į Europos istorinę sąžinę kaip mūsų moralės dalį. Pabrėžiama istorinės atminties svarba Europos ateičiai. Tai– tikroji Europos stiprybė, jos pagrindas. Ir tai parodys, kad mūsų nesutryps tie, kurie klastoja istoriją. Ir kurie klastotėmis teisina karą“, – sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.
„Tikiu tuo, ką sako Volodymyras Zelenskis: „Nebus tos dienos po Ukrainos. Bus diena po karo, bus diena po Putino. Ir girdžiu tai atkartojantį Europos Parlamentą“, – akcentavo politikė.
Nausėda: Europos Parlamentas tikrai vertas Laisvės premijos apdovanojimo
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Europos Parlamentas (EP) dėl nuoseklios laikysenos Ukrainos karo atžvilgiu yra nusipelnęs Laisvės premijos apdovanojimo.
„Manau, kad abu Laisvės (premijos – ELTA) laureatai yra verti“, – šeštadienį žurnalistams Seime sakė G. Nausėda.
„(Europos Parlamento – ELTA) ypač stipri laikysena dabar, kai matome baisų karą Ukrainoje, yra prasminga, vertintina ir skiriasi nuo kitų valstybių gana minkštos pozicijos šios agresijos atžvilgiu“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad pernai lapkričio 23 d. Seimas nutarė skirti dvi 2023 metų Laisvės premijas – P. Plumpai ir EP.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija yra tradiciškai įteikiama Laisvės gynėjų dieną – 2024 m. sausio 13-ąją.
2022 metų Laisvės premiją yra gavęs Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Partizanų vado J. Žemaičio-Vytauto produkterėčia: mano karta pasielgtų kaip Sausio įvykių dalyviai
Partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Ana Luisa Monsė (Ana Luisa Monse) tikisi, kad iš laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti, tačiau jei išauštų tokia diena, ji tiki, kad jos karta pasielgtų lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai.
„Tikiuosi, kad iš jau laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti. Tačiau jei išauštų tokia diena, tikiu, mano karta pasielgs lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. Taip, kaip pridera. Tėvynės labui“, – šeštadienį iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje sakė A. L. Monsė.
Ši jaunos kartos atstovė tvirtino, kad jai pasisekė, nes gimė nepriklausomoje Lietuvoje.
„Pasisekė ir todėl, kad kaip seneliams 1941-ųjų birželio 14-osios naktį man nereikėjo lipti į gyvulinį vagoną ir būti ištremtai į Sibirą, kuriame daugiau nei dvidešimt metų reikės kęsti alkį, patyčias ir šaltį. Pasisekė dar ir dėl to, kad kaip prodėdei Jonui Žemaičiui-Vytautui 1945-ųjų pavasarį man nereikėjo palikti savo vos keturių metų sulaukusio sūnaus ir kartu su kitais miško broliais ir seserimis išeiti į nelygią kovą prieš Lietuvoje įsitvirtinusį okupantą. Man pasisekė, nes gimiau jau vėl nepriklausomoje Lietuvoje“, – sakė A. L. Monsė.
Tačiau sėkmė, jos teigimu, yra laikinas dalykas, ypač turint tokią problemą kaip Rusiją.
„Šiandien mokausi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Jaunesniųjų̨ karininkų vadų mokymuose. Todėl, nes mes vis dar turime tą pačią problemą, mūsų regiono neapleidžiančią šimtus metų – Rusiją“, – teigė Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia.
Anot jos, atėjus karui turime tris pasirinkimus: bėgti, prisitaikyti, aktyviai priešintis.
„Priešintis žodžiu, veiksmu arba prireikus – ginklu. Paminti savo instinktus, gal net aukoti save dėl didesnio tikslo. Tai pats nepatogiausias sprendimas, kurį gali priimti žmogus išaušus dienai X. Tačiau be jo, suprantu, nelieka valstybės. Būtent tai yra tas pasirinkimas, kurį Lietuvos žmonės priėmė ne vieną ir ne du kartus istorijoje. Gyventojai aktyviai priešinosi 1863, 1918, 1944 ir 1991 metais, tvyrant skirtingoms aplinkybėms, bet visada su tuo pačiu tikslu“, – priminė ji.
Minint Laisvės gynėjų̨ dieną, ji padėkojo visiems civiliams, kariams, partizanams, gynusiems Lietuvos laisvę. Šeštadienį parlamento rūmuose vykusiame iškilmingame minėjime dalyvavo valstybės vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Laisvės gynėjai.
I. Šimonytė: Rusijos invaziją į Ukrainą atkleidė laisvės trapumą
Sausio 13-osios minėjime dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad vykstantis Rusijos karas Ukrainoje leidžia geriau suprasti laisvės trapumą.
„Visą laiką Sausio 13-ąją pasitinku su tais pačiais jausmais. Tik tiek, kad pastarieji pora metų tuos jausmus daug stipriau paaštrina – tu daug labiau supranti laisvės trapumą ir tą tiesą, kad už laisvę reikia kovoti kiekvieną dieną. Anksčiau irgi taip sakydavome ir atrodydavo, kad tuo tikime, tą žinome. Bet gal iki galo neįsisąmoniname“, – šeštadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Dabar, kai žinome, kad už kelių šimtų kilometrų, kiekvieną dieną civiliai žmonės, kariai, vaikai netgi savimi įrodo, kad nėra per didelės kainos už laisvę ir už žmogaus orumą, tą tiesiog daug aštriau jauti“, – pridūrė ji.
Minint Laisvės gynėjų dieną – raginimas siekti Rusijos atsakomybės už nusikaltimus Ukrainoje
Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė mano, kad esminis tarptautinės bendrijos prioritetas turi būti Rusijos baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą.
„Lietuvos patirtis įrodo, jog baudžiamojo teisingumo paieškos praėjus daugeliui metų nėra lengvos. Todėl šiandien Rusijos vadovų baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą turi būti esminis tarptautinės bendrijos prioritetas. Kaip šiandien kritikuojamas Niurnbergo tribunolas, taip istorija įvertins ir teisinį atsaką Rusijos vadovybei už įvykdytą agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą”, – šeštadienį Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje sakė viceministrė.
Anot jos, istoriniai sprendimai turi būti ne tik teisėti, bet ir teisingi, o teisingi sprendimai šiandien yra tie, dėl kurių tarptautinės teisės taikymas negalėtų tapti derybų ar politinio kompromiso su agresoriumi objektu.
„Nebaudžiamas blogis linkęs augti, todėl tik tarptautinės bendrijos vardu įsteigtas tribunolas galėtų pasmerkti Rusijos imperialistinę ideologiją ir, svarbiausia, nuteisti tiesiogiai už agresiją prieš Ukrainą atsakingus dabartinius Rusijos vadovus. Rusija turi išmokti pralaimėti. Ne tik karo lauke Ukrainoje ar energetikoje, bet ir teisinėje kovoje už pamatinę tarptautinės teisės saugomą vertybę – taiką”, – Seimo Kovo 11-osios Akto salėje sakė Teisingumo viceministrė G. Grigaitė-Daugirdė.
Lietuvių tauta, anot jos, įrodė drąsos ir principingų sprendimų svarbą.
„Šiandien principingų sprendimų būtinybę remiant Ukrainos kovą už išlikimą, įgyvendinant sankcijas agresorei bei siekiant baudžiamojo teisingumo turime kiekvieną dieną rodyti ir įrodyti kitiems tam, kad tarptautinei teisei būtų suteikta galimybė pasikeisti bei užtikrinti bekompromisę agresoriaus politinę, teisinę ir finansinę atsakomybę, nes tai − esminė ir mūsų saugumo prielaida”, – sakė viceministrė.
