aA
2021-2022 metai taps tikru iššūkiu švietimo sistemai – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, tais metai į mokyklas ateis 30 tūkstančių moksleivių daugiau nei yra dabar, o dalis mokytojų išeis į pensiją.
Laisvės piknikas 2018
© Rokas Tenys

Krizė, kurios dar nematėme

MOSTA vadovas dr. Ramojus Reimeris šiuos duomenis pristatė idėjų festivalio „Laivės piknikas“ metu diskusijoje „Mokytojo prestižas 2025: penkių žingsnių programa“.

„Lietuva šiuo metu yra demografinėje duobėje, iš kurios kaip tik pradedame kilti. 2021-2022 metais moksleivių skaičius mokyklose bus beveik 30 tūkstančių didesnis nei yra šiuo metu. Kaip tik tuo metu į pensiją išeis vyresni mokytojai. Tada mes patirsime tikrąją krizę, kokioje mes dar nesame“, – sakė R. Reimeris.

Anot jo, mokytojo specialybė tikrai taps prestižine: mokytojai bus labai reti ir jų nepaprastai truks.

Laisvės piknikas 2018
Laisvės piknikas 2018
© Rokas Tenys

„Didžiausia problema, su kuria susiduriame šiuo metu, tai, kad daugiau nei pusė mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Netgi 12 proc. dabar dirbančių mokytojų yra vyresni nei 60 metų. Ir tik labai nedidelė dalis, 4 proc., yra mokytojai, kuriems 20-30 metų. Tai labai maža proporcija. Lyginant su kitomis valstybėmis Lietuva yra vyresnė pedagogų amžiumi“, – sakė R. Reimeris. Tai, pasakojo jis, nėra vieno regiono problema – visa Lietuva yra senstelėjusi.

„Tik Vilniaus apskritis gali pasidžiaugti jaunesniais mokytojais, jų amžiaus vidurkis yra 45 metai. Jaunesnių mokytojų deja neturime. Kitur situacija yra daug rimtesnė. Mokytojų vidurtinis amžius 50 metų ir daugiau“, – teigė MOSTA vadovas. Nerimą kelia ir tai, kad yra didžiulė disproporcija tarp vyrų ir moterų mokytojų. Anot R. Reimerio, vyrai mokytojai – retenybė.

Dar viena problema, su kuria susiduria švietimo sistema ir mokytojo specialybė, anot R. Reimerio, yra tai, kad jauni mokytojai, kurių ir taip yra mažai, gauna žymiai mažiau kontaktinių darbo valandų su moksleiviais. Todėl, sakė R. Reimeris, moksleivių akimis mokytojai yra daug vyresnio amžiaus.

Laisvės piknikas 2018
Laisvės piknikas 2018
© Rokas Tenys

Ir nors, sako R. Reimeris, Švietimo ir mokslo ministerija siekia sukurti stiprius pedagogų rengimo centrus, iš įstojusių į pedagogikos studijas, tik maža dalis pasirenka mokytojauti. „Jei pažiūrėtume pagal jų specializacijas, tai 51 proc. spec. pedagogų planuoja dirbti mokykloje. Tačiau kitų tik trečdalis ar ketvirtadalis planuoja mokytojauti. Pavyzdžiui, gimtosios kalbos tik 9 proc.: kas dešimtas, kuris įstojo, eina dirbti mokytoju. Galvojant, kad reikės pakeisti mokytojų populiaciją, mes turime parengti dešimtis tūkstančių žmonių, jeigu tikėsime, kad jie su tokia pačia proporcija ateis dirbti į mokyklas“, – pabrėžė MOSTA vadovas.

Anot jo, 2018 metų prognozė nėra katastrofiška, tačiau tikrieji sunkumai prasidės 2021-2022 metais.

Švietimo sektoriuje algos – menkos

Diskusijos metu buvo kalbėta ir apie profesijos prestižo klausimą. Kaip teigė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, renkant „Idėją Lietuvai“ ne ministerija ir ne vyriausybė išrinko idėją, kad mokytojo profesija turėtų būti prestižine. „Ką tai sako? Tai sako du dalykus: viena, kad mokytojo profesija yra be galo svarbi mums, visuomenės, valstybės raidai. Mokytojo, tikriausiai, yra kūrybingiausia ir atsakingiausia profesija, nes ji augina žmogų. O užauginti žmogų reiškia užauginti valstybę.

Laisvės piknikas 2018
Laisvės piknikas 2018
© Rokas Tenys

Tikriausiai, mums dėl to labai neramu. Matome didelį iššūkį, problemą, nes kalbame, kad reikia prestižo. O kas yra prestižas, ar jį galime iš viršaus, ar jį galime sukurti teisės aktais, ar jį galime sukurti pinigais? Tikriausiai yra visas kompleksas veiksmų“, – svarstė ministrė.

Ji taip pat kalbėjo, kad su profesijos prestižu yra susiję ne tik finansai. „Kodėl mes nekeliame to paties klausimo apie gydytojus? Jei žiūrėtume į gydytojų ir į mokytojų atlyginimus, tai gydytojų, dirbančių poliklinikose, atlyginimai nesiskiria nuo mokytojų. Man regis, yra daug nusivylusių mokytojų, yra didelis spaudimas mokyklai“, – teigė ji.

Paklausus, apie švietimo sektoriuje dirbančiųjų algas, ministrė sutiko, kad jos yra menkos. „Jei kalbėti apie dėstytojus, tai dėstytojų atlyginimai yra mažesni negu mokytojų. Pernai buvo priimtas sprendimas ir vidutiniškai 20 proc. buvo paskirta aukštosioms mokykloms, mokslo įstaigoms, siekiant didinti dėstytojų atlyginimus. 31 milijonas eurų yra numatytas kitiems metams“, – sakė ministrė.

Laisvės piknikas 2018
Laisvės piknikas 2018
© Rokas Tenys

Anot jos, per ateinančius dvejus metus mokytojų darbo užmokesčio fondui bus skirti 95 milijonai eurų. „Bet koks pokytis, nauja sistema sukelia nerimą. Žmogiška vengti ar baimintis pokyčių, nes bus kitaip nei buvo. Kai pokytis liečia 54 tūkstančius žmonių, natūralu, kad nerimas yra didelis. Labai norėtųsi, kad informacijos pagrindinis šaltinis būtų ne gandai, kaip labai dažnai matome“, – sakė J. Petrauskienė.

Svarbu ir organizacijos darbo klimatas

Diskusijos dalyviai kalbėjo ne tik apie užmokesčio kėlimą, bet ir darbo klimatą mokyklose. „Santykius, klimatą kuriame mes patys. Mokyklos klimatą kuria ne tik tie žmonės, kurie dirba mokykloje. Ne tik mokytojai, o ir mokyklos vadovai, mokiniai, tėvai ir visi, kurie yra aplink mokyklą, kuriame mokyklos kultūrą ir klimatą. Todėl galime prisidėti visi, kad mokytojai jaustųsi gerbiami“, – įsitikinusi J. Petrauskienė.

Kita diskusijoje aptarta problema – mokytojų pritraukimas į regionus. „Tik išgirdę apie „Idėją Lietuvai“, Ukmergėje ėmėmės veiksmų, – sakė diskusijos dalyvis Ukmergė rajono Švietimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas. – Vienas iš tokių veiksmų buvo organizuotas renginys „Įkalbink draugelį mokytojauti“. Bandėme sugundyti jaunus žmones kurti scenarijus ar vaizdo klipus. Tie jauni žmonės nelabai būrėsi. Tada pasiūlėme prizą 500 eurų už geriausią scenarijų ir vis tiek jaunuoliai nesusigundė“.

Laisvės piknikas 2018
Laisvės piknikas 2018
© Rokas Tenys

Anot jo, mokytojo specialybę turi rinktis geriausi, gabiausi ir atsakingiausi. „Dar turintys pašaukimą. Tas jaunas žmogus turėtų traukti vaiką, o ne atstumti nuo savęs",– tikino V. Kalinas.

„Ukmergė turi programą, planą iš 28 priemonių. Švietimo taryba pasakė valio. Nežinau, ką pasakys politikai, kai pamatys finansinę dalį. Bet, greičiausiai, bus gerai. Turime 28 priemones: nuo kanceliarinių priemonių krepšelio įteikimo kiekvienam mokytojui, kelionės išlaidų kompensavimo, būsto suteikimo jauniems mokytojams iki Ričardo Doveikos pranešimo mokytojams“, – susirinkusiems pasakojo jis.

Diskusijoje „Mokytojo prestižas 2025: penkių žingsnių programa“ dalyvavo Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Vilniaus universiteto dėstytoja, Lietuvių kalbos instituto tyrėja dr. Loreta Vaicekauskienė, MOSTA vadovas dr. Ramojus Reimeris, Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorė Daiva Šukytė, istorijos mokytojas Tomas Vaitkūnas ir Ukmergės rajono Švietimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, būsima abiturientė, Lietuvos moksleivių sąjungos savanorė Emilija Ruškytė. Diskusiją moderavo žurnalistas Viktoras Jakovlevas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dar vienas skandalas Kaune: 10-metė skubos tvarka atiduodama įvaikinti Naujosios Zelandijos piliečiams (1462)

Sveika, graži, visų mylima dešimtmetė kaunietė skubiai ruošiama įvaikinimui ir vyks gyventi į...

Oficiali skaičiuoklė: pasitikrink, kaip po visų pokyčių 2019 metais atrodys tavo atlyginimas (140)

Darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas, nauji tarifai, naujovės pensijų kaupime – nuo 2019...

Prieššventinė krepšinio savaitė – įtempta: „Žalgiris“ nebegali leisti sau paslysti (24)

Jeigu Kauno „Žalgirio“ krepšininkai toliau puoselėja viltis rimtai kovoti dėl kelialapio į...

Noras susilaukti vaikų buvo stipresnis už baimę: papasakojo, ką moterys turi iškęsti per dirbtinį apvaisinimą (67)

Vilnietė Viktorija Beišienė, tinklaraščio „Nesupermama“ autorė prisipažįsta, kad apie...

Žiniasklaida: Michaelis Schumacheris pakilo iš lovos (19)

Prabėgus beveik penkeriems metams nuo nelemto Michaelio Schumacherio pasivažinėjimo slidėmis...

Kalėdos be streso: kaip nepamesti galvos dėl dovanų pirkimo (2)

Dovanos sustiprina žmonių ryšius, nuspalvina šventę. Daugeliui žmonių jos pažadina jausmą,...

Penktojo vaikelio laukiantys Krivickai atvėrė namų duris: ant karališkos eglutės – tūkstančius kainuojančios dekoracijos (134)

„Man Kalėdos asocijuojasi su šeima, eglute, židiniu, kuriame visi galime gėrėtis liepsna ir...

Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos, atsisakius laikrodžių sukiojimo papildyta (256)

Baltijos šalių premjerai Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga...

DELFI Dakaras: Balys Bardauskas prisipažino, ko imtųsi, jei Dakaro ralyje startuotų ne motociklu

Iki Dakaro ralio pradžios liko mažiau nei mėnuo, o DELFI studijoje šiam raliui dedikuotas...

Dietologė: šis valgymo tipas – tiesus kelias į nutukimą (1)

Neseniai paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuva pakliūna...