Programa numato tarptautines mokslines konferencijas, kilnojamąją parodą, skirtą eksponuoti Lietuvos ir užsienio visuomenei, elektroninės informacijos muziejų, kai kurių vertybių iš užsienio susigrąžinimą ir pristatymą Lietuvos visuomenei, paminklų inicijavimą bei projektavimą, asmenybių įamžinimo darbus (tarp jų - knygnešių kapaviečių tvarkymus).
Po 1863 metų sukilimo Lietuvoje Rusijos imperijos valdžia uždraudė spausdinti lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis.
Vietoje lotyniškų rašmenų buvo įvesta kirilica, tačiau slapta iš užsienio į Lietuvą buvo gabenamos knygos lotyniškais rašmenimis. Keli tūkstančiai knygnešių buvo suimti, nemažai jų buvo ištremta į Sibirą.
Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą caras Nikolajus II-asis panaikino 1904 gegužės 7-ąją.
Gegužės 7-oji Lietuvoje minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečio paminėjimas įtrauktas į prestižinį 2004-2005 metų UNESCO minimų datų sąrašą, kuriame yra pasaulio kultūrai, švietimui ir mokslui nusipelniusių žmonių bei įvykių jubiliejinės datos.