aA
Lytinės aistros tenkinimu su nepilnamete kaltinamas vyras atsakomybės bando išvengti reikšdamas teises į 10 mėnesių kūdikį, kurį nuo jo pagimdė 14-metė.
© Vida Press

Kaip ELTA sakė nepilnametės mama, tai tik pusė bėdos. Kita problema vaiko teisių apsaugos specialistų požiūris. Nesusikalbėjimas su vaiko teisių apsaugos specialistais prasidėjo nuo to, kad šie, tik gimus vaikeliui, 14-metei ir jai davė suprasti, kad kito kelio, kaip tik atiduoti vaiką įvaikinti, nėra.

„Gimus kūdikiui iškilo sunkumų dėl dokumentų ir vaiko teisių apsaugos specialistė tiesiai pasakė - reikėjo vaikelį palikti ligoninėje arba gyvybės langelyje“, - sakė netikėtai močiute tapusi nepilnametės mama.

Narpliodami painią istoriją, susipažinome ir su kita mergina, kuri būdama nepilnametė pastojo nuo to paties vyro. Kai buvo aštuntą mėnesį nėščia, taip pat sulaukė grasinimų iš nusikaltimu įtariamo vyro mamos, kad kai gims vaikas, jis jį pasiims. Tačiau, nei pasiėmė, nei mokėjo išlaikymą. Teko kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir daryti DNR tyrimus.

Septintoje klasėje pastojusi moksleivė teisme sakė, kad ir dabar nesijaučia pasiruošusi seksualiniams santykiams, kuriems pasidavė gerokai vyresnio vyro spaudžiama.

Kūdikio tėvui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Tėvystę nustatyti jis vengė, iniciatyvą parodė tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.

„Sunku patikėti, bet įmanoma situacija, kada suaugęs vyras, suprantantis savo veiksmų pasekmes, pasinaudojęs vaiko naivumu, privertęs septintokę lytiškai santykiauti ir reikalavęs nenaudoti kontraceptinių priemonių, gali prieš nepilnametės valią visam gyvenimui susisieti su ja vaiko priežiūros, išlaikymo ir kitais santykiais, galbūt atimti gimusį vaiką, o teoriškai - net atiduoti jį įvaikinti“, - komentavo paauglę mamą ginanti advokatė Edita Bumblienė.

Kaip pasakojo paauglės mama, mergaitė pati ilgą laiką nesuprato, kad laukėsi, nes nebuvo jokių nėštumo požymių, jai nedingo mėnesinės, nepykino.

Žinia apie 34 nėštumo savaitę buvo šokas tiek 14-metei, tiek jai. Pasiruošti gyvenimo permainoms nebuvo kada, nes netrukus įvyko priešlaikinis gimdymas.

Kaip Eltai pasakojo mergaitės mama, ji yra vieniša, viena išlaiko šeimą, moka už buto nuomą. Ieškojo variantų, kaip organizuoti ką tik gimusio vaikelio priežiūrą, nesiryžo jo palikti su 14-mete dukra, kuri pati dar vaikas, todėl iškart po priešlaikinio gimdymo paprašė vaikeliui laikinos globos - kol paauglė atsigaus po patirto šoko, gimdymo ir mamos padedama galės rūpintis vaikeliu.

Kaip kelis kartus pakartojo močiute tapusi keturiasdešimtmetė, tuomet vaiko teisių apsaugos specialistai joms primygtinai siūlė atsisakyti tėvystės teisių ir atiduoti vaikelį įvaikinti, nurodė, kad jokio kito būdo nėra.

„Rūpinosi vien tik kūdikio įvaikinimu, tarsi 14-metei gimdyti būtų normalu“, - iki šiol negali patikėti nepilnametės mama.

Galop kovo viduryje, jai nesutikus su kūdikio įvaikinimu ir pasipriešinus kūdikio atidavimui įtariamajam, savivaldybė ją su dukra įtraukė į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą.

„Nubaudė mane už tai, kad dėl įtariamojo galimai nusikalstamų veiksmų mano dukra būdama 14-os pagimdė? Tiesa, kai pagalbos kreipėmės į advokatę, šis sprendimas buvo panaikintas“, - Eltai sakė paauglės mama, pati vežiojusi dukrą pas gydytojus, pakeitusi ne vieną psichologą, o iš tarnybos tik gavusi specialistų sąrašą, kuris laisvai prieinamas internete.

„Realios pagalbos - jokios“, - konstatavo moteris, kurią su dukra nuo pat žinios apie nėštumą lydėjo ir stiprino Krizinio nėštumo centro specialistai.

Pasak advokatės E. Bumblienės, kūdikį pagimdžiusi mergaitė po truputį sustiprėjo, grįžo į mokyklą, pasivijo bendramokslius ir jaučiasi galinti vaikelį auginti padedama savo mamos, tad pateikė prašymą savivaldybei dėl laikinos globos panaikinimo.

„Kol kas sprendimas nepriimtas. Tačiau savivaldybės pozicija mažų mažiausiai keista - vaikelį nori atiduoti auginti tėvui, kuris įtariamas seksualinio pobūdžio nusikaltimu prieš jo mamą, neturi sąlygų auginti kūdikio, be to, vengia nustatyti tėvystę kitam savo vaikui, kurio susilaukė su kita nepilnamete“, - stebėjosi pagimdžiusios paauglės mama.

Mergaitė, susitarusi su globėja, po pamokų dažnai lanko savo kūdikį.

Pasak globėjos, mergaitė rūpestinga, turi įgūdžių prižiūrėti vaikelį, moka užmigdyti, nuraminti, pakeisti sauskelnes, žaisti, pamaitinti. Beje ir po gimdymo iki vaikelio perdavimo laikiniems globėjams, ji pati maitino kūdikį savo pienu.

„Savivaldybėje per paskutinį posėdį buvo nustatytas mamos bendravimas su kūdikiu ne globėjos namuose, o laikinos globos centre. Tai papildomai apsunkina bendravimą ir kelia didelį stresą kūdikiui. Iš jam įprastos aplinkos kūdikį tenka vežti į neįprastą vien dėl susitikimo - tai iš esmės keičia jo režimą, trukdo jo poilsį. Mes dėl to išreiškėme nuostabą, paaiškinome, kad biologinė kūdikio mama stengiasi prisitaikyti prie vaikelio poreikių ir lanko jį globėjos namuose iš anksto su globėja sutartu laiku. Darbuotojų požiūris pasirodė formalus - jiems neva reikia stebėti, padaryti nešališkas išvadas, todėl kūdikio ir jį pagimdžiusios paauglės bendravimas turi vykti tik laikinos globos įstaigoje”, - stebėjosi advokatė.

Pasidomėjus, koks teisės aktas draudžia bendrauti mamai su vaiku, kuriam nustatyta laikinoji globa, laikinos globėjos namuose, tarnautojai paaiškinti negalėjo.

„Tokio teisės akto nėra. Vaikui nustatyta laikinoji globa ir biologiniai tėvai turi teisę su juo bendrauti, nebent daro žalą savo vaikui. Bet šiuo atveju taip nėra“, - konstatavo E. Bumblienė.

Mergaitės mamos teigimu, tarnybos paaiškino, kad jeigu ji iš karto po vaikelio gimimo negali jo pasiimti, kito kelio nėra - tik įvaikinimas.

„Dėl valstybinių institucijų nepilnai suteiktos informacijos paauglė ir jos mama pasirašė sutikimą įvaikinti kūdikį, tačiau teisme nagrinėjant įvaikinimo bylą savo susitikimą atšaukė”, - Eltai komentavo advokatė.

Kaip tikina E. Bumblienė, pagalbos galimybių, kai pagimdžiusi mama yra nepilnametė, apstu, nors tuo metu paauglei ir jos mamai buvo duota suprasti, kad yra tik vienas būdas - atiduoti kūdikį įtėviams.

„Kiek man pasakojo mergaitės mama, vaiko teisių apsaugos darbuotojai pagimdžiusiai nepilnametei mergaitei jokios pagalbos neteikė, nerekomendavo net psichologo. Tik kai mergaitės mama parašė skundą, kuriame išdėstė pagimdžiusios nepilnametės problemas, buvo atsiųstas psichologų sąrašas ir tiek. Nepilnametė mama nebuvo informuota, kad su kūdikiu, kol nėra sąlygų grįžti į namus, ji gali apsistoti specialiuose Motinos ir vaiko globos namuose, kitose specializuotose įstaigose, kuriuose mamoms su kūdikiais padeda socialiniai darbuotojai, pamoko kūdikio priežiūros įgūdžių. Mergaitė ir jos mama tvirtino, kad jei apie tai būtų žinojusios, tokia pagalba būtų pasinaudojusios“, - komentavo E. Bumblienė.

Paklausta, kaip pradėjo bendrauti su nepilnamete mama, advokatė papasakojo, kad į ją kreipėsi mergaitės mama, prašydama susigaudyti šioje situacijoje.

Tuomet ji jau buvo gavusi iš teismo savivaldybės pareikštą ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Po vaikelio gimimo buvo bandoma kalbėtis su biologiniu tėvu, kad šis pripažintų tėvystę, bet susitarti nepavyko. Tuomet jau savivaldybė inicijavo teisminį tėvystės nustatymo procesą.

„Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, biologinis tėvas pradėjo kalbėti, kad pasiims auginti vaiką, nors kyla daug abejonių dėl šio vyro tikrųjų ketinimų. Jo šeima - motina, sesuo ir jis pats, glaudžiasi socialiniame būste, motina turi problemų su sveikata, tad galimybių prižiūrėti kūdikį tikrai neturėtų, jis pats net nėra baigęs mokyklos, o darbą susirado tik tada, kai paragino savivaldybė, vaiką aplankė vos kelis kartus, juo nesirūpina ir nesidomi, pats pripažįsta, kad įgūdžių vaikui auginti neturi. Tačiau iš savivaldybės veiksmų nustatinėjant vaiko tėvystę teismine tvarka, mergaitė ir jos mama suprato, kad vaikelį ketinama atiduoti auginti tėvui“, - sakė advokatė.

Kaip pabrėžė E. Bumblienė, vaikui buvo nustatyta laikina globa. Mergaitė ir jos mama kreipėsi į savivaldybę, prašydamos panaikinti laikiną globą ir vaikelį grąžinti auginti mamai.

„Kam toliau rūpintis kūdikiu, reikėtų žiūrėti kompleksiškai. Mano nuomone, sprendžiant tokias problemas valstybinėse institucijose, trūksta psichologų ir kitų specialistų, kurie padėtų adekvačiai įvertinti situaciją. Darbuotojams trūksta lankstumo, į problemas žiūrima formaliai, nors jie dirba su socialiai itin jautriomis problemomis. Šiuo atveju į pagimdžiusią nepilnametę žiūrima kaip į subrendusią moterį. Bet juk Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai turėtų suprasti, kad po netikėtos žinios apie nėštumą ir priešlaikinio gimdymo mergaitė išsigando ir iš karto nesiėmė prižiūrėti vaikelio, nes pati dar yra vaikas“, - komentavo advokatė.

Pasak E. Bumblienės, net ir brandžioms moterims, kai vaikelis gimsta lauktas, planuotas, pilnoje šeimoje, pasitaiko įvairių sunkumų pagimdžius.

„Kaip matome, pasitaiko ir skaudžių tragedijų - į tai atsižvelgia net Baudžiamasis kodeksas. Šoko būseną po gimdymo lemia medicininės, su gimdymu susijusios priežastys, o šiuo atveju - ir nepilnametės atžvilgiu galimai padarytas nusikaltimas, be to - čia juk vaiką pagimdęs vaikas“, - pakartojo advokatė.

Po gimdymo mergaitei prasidėjo psichologinės problemos, ištiko šokas, depresija.

Pasak advokatės, mergaitės mama savo pastangomis ieškojo psichologinės pagalbos savo dukrai, bijojo dėl jos sutrikusios psichinės būklės. Juk jai buvo tik 14 metų, kai viskas įvyko. Tačiau valstybinės institucijos nelinkusios į šias problemas gilintis.

„Į mergaitę žiūrima su nuostata, kad dėl susidariusios situacijos kalta ji pati. Bet taip neturėtų būti. Atsakomybė turėtų kilti ne mergaitei, bet ją nuskriaudusiam suaugusiam vyrui, tuo labiau, kad jis galimai yra ir dar vieno vaikelio, kurio nuo jo pradėjo lauktis kita nepilnametė, tėvas“, - atkreipė dėmesį E. Bumblienė.

Eltai pavyko susisiekti su mergina, kuri nuo to paties vyro pastojo būdama nepilnametė, o dabar mažame miestelyje viena su močiute augina sūnų.

„Negalėjau patikėti, kai paskambino pagimdžiusios 14-metės mama ir apie tai man pasakė, bet išsiaiškinom, kad jos dukra ir aš vienu metu pažinojome tą patį vaikiną“, - sakė Irena (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas - ELTA).

Ireną jo tėvai pakvietė atvažiuoti susipažinti, kai ji buvo 8 mėnesį nėščia. „Kvietė atvažiuot su nakvyne, bet jau buvo 19-20 valanda vakaro, o su autobusu iki jų valanda su viršum kelio, todėl aš nevažiavau. Pabijojau, nes naktis, nežinau, kur išlipti“, - pasakojo jauna mama.

Jos močiutė irgi nepritarė, kad anūkė važiuotų, stebėjosi, kodėl tik 8 nėštumo mėnesį kviečiasi susipažinti ir dar vakare.

„Po savaitės jo mama man paskambino ir pradėjo grasinti, ar nebijau, kad jos sūnus atims vaiką, nes yra jo tėvas. Ir dar pridūrė, kad be reikalo tada neatvažiavau pas juos, kaip buvo kvietę“, - Eltai pasakojo Irena.

Sužinojusi, kad draugas ne tik su ja viena buvo, o be to nuo jo pagimdė paauglė, ji nutraukė su juo santykius.

„Tuomet beveik 9 nėštumo mėnesiai buvo. O su ta mergina susipažinom, bendraujam iki šiol. Tarp mūsų vaikų tik pusmetis skirtumo“, - sakė 18-metė.

Irenos vaiko tėvystę teko nustatinėti DNR tyrimais, išlaikymo už sūnų ji vis dar negauna.

Kaip sakė jauna mama, ji jaudinasi dėl savo sūnaus sesės mamos, kad tėvas neatimtų vaiko, ir net įtaria, kad grasina norėdamas išpirkos.

***

Vaiko teisių apsaugos specialistai konkrečių atvejų nekomentuoja, argumentuodami, kad paiso konfidencialumo, o šiuo atveju - dar ir įstatymu dėl nepilnamečių apsaugos, tad ELTA uždavė kelis principinius klausimus.

Raštu atsakymus pateikė Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Globos ir įvaikinimo poskyrio vedėja Lina Pupelienė.

- Ar vaiko teisių apsaugos specialistai nepilnametėms mamoms pataria atsisakyti pagimdytų vaikų arba palikti juos gyvybės langelyje?

- Vaiko teisių apsaugos specialistai visuomet pataria, kad geriausia kai vaikai auga su biologiniais tėvais.

- Kokia yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija dėl galimybės nepilnametėms mamoms pačioms auginti savo vaikus?

- Jei nepilnametės mamos pačios nori auginti kūdikį, paprastai kūdikiui nustatoma laikinoji globa giminaičių šeimoje.

Jei nėra fizinių asmenų, galinčių globoti kūdikį ir sudaryti galimybes kartu gyventi vaiko mamai, tokios mamos su kūdikiais, jų sutikimu, gali būti apgyvendinamos Vaiko ir motinos globos namuose „Užuovėja“.

- Kokią pagalbą Vaiko teisių apsaugos skyrius organizuoja nepilnametėms mamos Vilniaus mieste?

- Siūloma kreiptis pagalbos į Krizinio nėštumo centrą, kompleksinių paslaugų gavimui į Vilniaus miesto socialinės paramos centro bendruomeninius šeimos namus, jei globa nustatoma šeimoje, pagalbą teikia globėjų tarnybos, o Vaiko ir motinos globos namuose „Užuovėja“ - įstaigos specialistai.

- Ar nepilnametė biologinė mama, kurios kūdikį laikinai globoja kiti asmenys, gali jį susigrąžinti ir kaip?

- Kiekvienos laikinosios globos tikslas grąžinti vaiką į šeimą. Nepilnametė gali auginti kūdikį kartu su kūdikio globėju, o sulaukusi pilnametystės auginti pati.

- Kokiais atvejais pirmenybė auginti kūdikį teikiama biologiniam tėvui? Kam - tėčiui ar mamai teikiama pirmenybė?

- Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl tai vertinama kiekvienu individualiu atveju.

- Jei biologinis tėvas yra įtariamas seksualine prievarta prieš nepilnametę vaiko mamą, vis viena turi teisę auginti kūdikį?

- Sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

- Kokie reikalavimai nustatomi tėvams, kurių vaikai buvo paimti laikinai globoti po to, kai jie pareiškia norą juos susigrąžinti?

- Kai išnyksta laikinosios globos nustatymo pagrindai ir tėvai siekia vaiką susigrąžinti, vaikas grąžinamas tėvų priežiūrai.

- Kam tokiais atvejais taikoma pirmenybė - globėjams ar biologiniams tėvams?

- Pirmenybė taikoma biologiniams tėvams, kaip numato Civilinis kodeksas. Laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Moterų siaubas Klaipėdoje: mieste siautėja ginkluotas užpuolikas (30)

Po moters, šeštadienį vežimėlyje stūmusios vaiką, kraupios akistatos su užpuoliku Klaipėdos...

Pasipiktino prabangiais modeliais su „vardiniais“ elektromobilių numeriais, bet „Regitra“ atrado kitą bėdą (127)

Prabangūs BMW, „ Audi “, „Porsche“ su elektromobiliams skirtais valstybinio numerio...

Jauna šeima: kaip pasiruošti susitikimui su popiežiumi (220)

Į susitikimus su rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvoje viešėsiančiu popiežiumi Pranciškumi...

Naujausias Kepenio užmojis – tam nepritaria net medikai (29)

Alternatyvia Lietuvoje laikoma ajurvedos medicina randa kelią į Lietuvos Seimą. Parlamentaras...

Tragišką kūdikio pagrobimo istoriją lig šiol gaubia daug paslapčių (6)

Nors įtariamasis buvo identifikuotas, teisiamas ir pripažintas kaltu, vėliau jam įvykdyta mirties...

Lyderių dvikova: sirgalių „atominis grybas“, Latvijos teisėjai ir grįžusi intriga (7)

Penktadienį centrinėse A lygos rungtynėse tarp Marijampolės „Sūduvos“ ir Vilniaus...

Nuslėptas dokumentas parodė tikrąjį rusų sukčiavimo mastą: JAV trūko kantrybė (88)

Jungtinių Tautų ekspertų grupės parengtoje ataskaitoje konstatuojama, kad Šiaurės Korėja...

Dėl telefono pateko į pinkles: paprašius grąžinti pinigus, pardavėjas pasiūlė kelionę į mišką (104)

Naują „ iPhone 7“ įsigijęs kaunietis pateko į nepavydėtiną padėtį – išvykus į...

Kraupi avarija kelyje Panevėžys–Šiauliai: galimai kaltas alkoholis (5)

Penktadienio vakaras pažymėtas kraupia avarija kelyje Panevėžys – Šiauliai, netoli „Orlen“...

Sovietų Sąjungos grimasos: išsigando Jono Pauliaus II – kliuvo dvasininkams (5)

Socialistinio bloko gyventojai gana džiugiai pasitiko žinią apie lenko Karolio Wojtylos tapimą...