Atsižvelgiant į žmogaus amžių ir fizines galias, U. Kizlaitienės prašymas asmens tapatybės kortelei gaminti buvo priimtas jai įprastoje aplinkoje, naudojant mobilią biometrinių duomenų registravimo įrangą.
Nežiūrint įprasto garbaus amžiaus žmonėms silpnumo, U. Kizlaitienė maloniai sutiko Migracijos valdybos darbuotojus ir atliko visas privalomas procedūras. Mobilia įranga nuskaityti jos biometriniai duomenys vėliau buvo įvesti į centinę duomenų bazę.
U. Kizlaitienės sūnus pastebėjo, kad ankstesnysis asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas – Lietuvos Respublikos piliečio pasas mamai buvo išduotas 1993 m. Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Pasų skyriuje, šiai jau gyvenant kartu su sūnaus šeima sostinės Šeškinės mikrorajone. Pamena, kad eilių tąkart nebuvo ir mama, jau būdama devintoje dešimtyje, pati nuėjo pasą užsisakyti, pati ir atsiėmė. Dabar džiaugėsi Migracijos valdybos teikiama paslauga užsisakyti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą neišėjus iš namų, antraip nežinia kaip mama būtų įgijusi naują asmens dokumentą.
Naudojant mobilią biometrinių duomenų registravimo įrangą piliečiui įprastoje aplinkoje, su tuo pačiu žmogumi susitinkama kelis kartus – fiksuojant jo biometrinius duomenis ir įteikiant pagamintą dokumentą. Rodydama pagarbą tokio gražaus amžiaus sulaukusiai, kelis karus ir dviejų sūnų netektį išgyvenusiai senolei, naują asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą 107-osios gimimo dienos išvakarėse U. Kizlaitienei įteikė Migracijos valdybos Pasų skyriaus viršininkė Edita Prilepskienė. Sveikinama sulaukusi gražaus amžiaus, E. Kizlaitienė, buvusi Micutaitė iš Kybartų valsčiaus, Mažučių kaimo, graudindamasi tepasakė: „Dievas gelbėjo gyvenime, tiktai Dievas.“
