Apie tai, kad dėl tyčinio nužudymo itin švelnia laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs pareigūnas A. Dėringis (gim. 1974 m.) paleistas į laisvę, moteris sužinojo tik iš DELFI – apie svarbų sprendimą teisėsauga net nesiteikė jos informuoti. Kaip ir nepaklausė jos nuomonės, ar pritartų žudiko paleidimui į laisvę.
Sprendimą dėl buvusio „Aro“ pareigūno paleidimo į laisvę anksčiau laiko praėjusią savaitę priėmė Vilniaus apygardos teismas. „Yra pakankamas pagrindas manyti, jog lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos A. Dėringis laikysis įstatymų ir nenusikals“, – teigiama trijų teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje.
Dėl 2002 m. rugpjūčio 16 d. įvykdytos žmogžudystės A. Dėringis buvo teisiamas pagal dar 1961 m. priimtą Baudžiamąjį kodeksą – už verslininko Egidijaus Levčenkovo tyčinį nužudymą teismas jam skyrė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė buvo subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta bausme – kol byla buvo nagrinėjama, A. Dėringis dar buvo nuteistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Bausmę atlikti nuteistasis buvo pasiųstas tik 2014 m. birželio 30 d., o į laisvę turėjo išeiti 2019 m. gruodžio 30 d.
Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2017 m. kovo 30 d., todėl atitiko visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Būtent dėl to Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pritarti dėl nuteistojo paleidimo į laisvę. Tačiau teismas tokiai pozicijai nepritarė ir komisijos nutarimo nepatvirtino, dėl ko A. Dėringis pateikė apeliacinį skundą.
Nužudė dėl menkaverčio preteksto ir pažeistų ambicijų
Klaipėdietis buvo nuteistas dėl to, kad dar 2002 m. rugpjūčio 16 d., apie 11.00 val., Klaipėdoje, Herkaus Manto g. esančiame angare, dėl automobilio veidrodėlio grąžinimo kilusio konflikto metu iš savigynai turėto 12-o kalibro šautuvo „Winchester 1300“ du kartus šovė į E. Levčenkovą guminėmis kulkomis ir vieną kartą šratais, nukentėjusiajam padarydamas akliną šautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą pakenkiant vidaus organams ir taip tyčia jį nužudė.
Remdamasis liudytojų parodymais teismas nustatė, jog A. Dėringis pradėjo šaudyti pirmas, konflikto pradžioje nukentėjusysis ginklo neturėjo. Duomenų, kad tuo metu kas nors iš esančių garaže prieš A. Dėringį būtų panaudojęs ginklą ir taip sukėlęs pavojų jo gyvybei, byloje taip pat nebuvo, todėl buvo atmesta nuteistojo versija, jog jis veikė esant būtinosios ginties situacijai arba veikė, kaip pareigūnas, vykdęs teisėtą nusikaltėlio sulaikymą.
„A. Dėringis veikė ne kaip pareigūnas, siekiantis sulaikyti nusikaltėlį ar nutraukti daromą nusikaltimą, bet kaip vienas iš dviejų konfliktuojančių grupuočių narių, atimdamas gyvybę žmogui dėl menkaverčio preteksto ir pažeistų ambicijų“, – yra konstatavęs teismas.
Anot jo, ne nukentėjusysis užpuolė A. Dėringį, bet priešingai – A. Dėringis, su kitais asmenimis atvykęs aiškintis santykių su nukentėjusiuoju, pasiėmė iš automobilio ginklą, su juo persekiojo verslininką ir pasivijęs galingu ginklu šovė tikslų, kryptingą šūvį į krūtinės sritį, suprasdamas, kad tokie veiksmai neabejotinai kelia pavojų sveikatai ir gyvybei, suvokdamas, jog tokiais veiksmais neabejotinai padarys sunkų sveikatos sutrikdymą arba sukels mirtį.
Buvo nustatyta, kad vienas pažįstamas vyras buvo įsigijęs automobilio veidrodėlį, kuris jam pasirodė esąs nekokybiškas ir norėjo jį grąžinti bei atgauti pinigus, tačiau dėvėtų automobilių parduotuvėje dirbęs E. Levčenkovas su pareikštomis pretenzijomis nesutiko, todėl pirkėjas nutarė į pagalbą pasikviesti „Aro“ kovotoją.
Žinia sukėlė šoką
Po E. Levčenkovo su dviem mažamečiais vaikais likusiai našlei D. Levčenkovienei teko nueiti kryžiaus kelius, kol ji pasiekė teisingumą – ikiteisminio tyrimo metu net septynis kartus byla buvo nutraukta. Ir tik po septynerius metus trukusios kovos baudžiamoji byla atsidūrė teisme. Ir prireikė dar penkerių metų, kol A. Dėringis buvo nuteistas.
Nors buvęs „Aro“ kovotojas buvo teisiamas pagal seną Baudžiamąjį kodeksą, kuriame už nužudymą numatyta švelnesnė bausmė, D. Levčenkovienė po 12 metų kovos susitaikė su nuteistajam skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme neginčijo bausmės dydžio – moteris nenorėjo, kad baudžiamasis procesas dar labiau užsitęstų.
Kai dėl nužudymo nuteistas A. Dėringis buvo pasiųstas atlikti bausmės, D. Levčenkovienė nė negalėjo pagalvoti, kad jos šeimą be maitintojo palikęs žudikas į laisvę išeis neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, todėl žinia apie lygtinį paleidimą sukėlė tikrą šoką.
Iš DELFI sužinojusi, kad A. Dėringis jau laisvėje, moteris iš pradžių net nesugebėjo kalbėti, o atsigavusi prisipažino, jog ši naujiena ją tiesiog pribloškė.
„Man dabar net per sunku kalbėti, reikia atsigauti nuo tokios naujienos, – neslėpė D. Levčenkovienė. – Manau, kad jis turėjo atsėdėti tiek, kiek teismas skyrė – visą bausmę. Bet Lietuvoje, matyt, buvusiems pareigūnams taikomi kitokie įstatymai. Jūs įsivaizduokite, kai žmogus padaro plėšimą, gauna penkerius metus, o čia už gyvybės atėmimą tebuvo skirta vos pušeštų metų laisvės atėmimo bausmė. Tai yra absurdas, juk tokia trauma buvo visai šeimai ir vaikams, aš iki šiol dar negaliu atsigauti ir net nesu sukūrusi kitos šeimos.“
Vyro netekusi našlė įsitikinusi, kad jeigu ne A. Dėringio pareigos, nors nusikaltimas ir nesusijęs su tarnyba, jam būtų buvusi skirta gerokai griežtesnė bausmė.
„Aš dvylika metų kariavau, kol pasiekiau teisingumą – septynerius metus iki teismo, o paskui teisme ir galų gale išsikovojau, kad gautų pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę už tai, ką įvykdė, o dabar vos po trijų metų išeina į laisvę, – sakė D. Levčenkovienė. – Tikrų tikriausias absurdas. Ir kaip toliau tikėti Lietuvos valstybės įstatymais?“
O kodėl nepaklausė nukentėjusiųjų? Nes nereikėjo!
Tuo metu Vilniaus apygardos teismas, priėmęs sprendimą A. Dėringį lygtinai paleisti į laisvę, pažymi, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
„Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims“, – pažymėjo teisėjai.
Anot jų, klausimas dėl A. Dėringio paleidimo buvo svarstomas trečią kartą, jo paleidimui pritarė visa Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, nurodžiusi, kad yra žema nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizika. Taip pat buvo pažymėta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai, nuobaudų ir baustumų neturėjo, buvo penkis kartus skatintas.
„Nuteistasis turi realius planus dirbti, jo psichologinė būsena yra gera“, – įvertinęs komisijos išvadas teismas pažymėjo, kad A. Dėringis pakeitė savo elgesį, o bausmės tikslai bus pasiekti jį taisant neizoliavus nuo visuomenės.
Pasak teisėjų, komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistasis prisiima kaltę už padarytus nusikaltimus, nors anksčiau jos ir nepripažino.
Kadangi apylinkės teismas buvo nutaręs A. Dėringio lygtinai nepaleisti į laisvę, nes taip nebus įgyvendintas teisingumo principas, kuris susijęs ne tik su nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės vertinimu, bet ir nukentėjusiųjų teisėtais interesais ir siekiu juos apsaugoti, tačiau, kaip pažymėjo aukštesniojo teismo teisėjai, šis klausimas yra svarbus, kai svarstomas klausimas dėl bausmės paskyrimo.
„Be to, priimdamas sprendimą teismas nesiaiškino, koks yra nukentėjusiųjų interesas, ar iš ties jie nori, kad nuteistasis būtų laikomas pataisos namuose, – nurodė apygardos teismo teisėjai, kurie nukentėjusiųjų taip pat nepaklausė, ar norėtų, kad A. Dėringis toliau būtų laikomas įkalintas. – Aplinkybės svarbios skiriant bausmę, negali būti vertinamos analogiškai, jomis grindžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Žala nukentėjusiesiems ir nusikalstamos veikos padariniai buvo įvertinti skiriant bausmę A. Dėringiui, todėl apylinkės teismo argumentas yra nepagrįstas ir perteklinis.“
Nesumokėjo dar nė cento
Pasak teisėjų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti.
„Lygtinio paleidimo netaikymas dėl aplinkybės, kad padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį jau yra paskirta adekvačiai griežta bausmė, prieštarauja baudžiamosios teisės principams bei tikslams“, – teismo teigimu, kadangi A. Dėringis atlikdamas bausmę elgėsi nepriekaištingai, jo nusikalstamo elgesio rizika yra itin žema, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo atžvilgiu teisingumo principas įgyvendintas, o bausmės tikslai pasiekti.
Tuo pačiu teismas pabrėžė, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, jog jis besąlygiškai yra atleidžiamas nuo jam paskirtos bausmės: „Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas būtų svarstomas jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį pataisos namuose klausimas.“
Paleisdamas A. Dėringį į laisvę teismas jam nurodė dirbti ir nukentėjusiesiems atlyginti priteistą civilinį ieškinį.
Iki šiol, anot vyro netekusios D. Levčenkovienės, A. Dėringis nėra sumokėjęs nė cento – teismų sprendimais našlei ir dviem vaikams yra priteistas beveik 58 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
„Aš nieko nereikalauju – tegul sumoka tai, ką teismas priteisė, o kiek žinau, nei į mano, nei vaikų sąskaitą iki šiol nėra pervesta nė vieno euro“, – sakė ji.