K. Juraitis su E. Švenčioniene 2022 m. liepą įsteigė organizaciją „Tarptautinės geros kaimynystės forumas“.
Po to jie važinėjo ir Baltarusiją ir Rusiją, čia rengė spaudos konferencijas, kur pasakojo, kaip blogai gyvena Lietuva, aiškino, esą šalies valdžia yra nelegitimi, ragino megzti glaudesnius santykius su Minsku ir Maskva.
„Žinote, pas mus irgi yra fašistų. Kiekviena šalis turi... joje gyvena skirtingi žmonės (…) Yra tokių, kurie palaiko „banderovcų“ liniją, yra fašistų. Aš asmeniškai gaudavau ir gaunu laiškų, žinučių iš tos grupės, kure palaiko Ukrainą, palaiko Banderą. Taip, su grasinimais“, – 2022 m. liepą Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje atsakydama į klausimą apie lietuvių priešiškumą rusų tautybės žmonėms, pareiškė E. Švenčionienė.
Pasak prokuratūros, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, savo veiksmais padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvos Respubliką. Tokiu būdu buvo keliama grėsmė Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 m. pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-oios įvykius.
Vaizdo dalinimosi kanale išplatintoje laidoje jiedu neigė ir šiurkščiai menkino 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą. Taip pat laidos metu kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, tokiu savo užgauliu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius, skelbia prokuratūra.
Tačiau atversti šios bylos nepavyko, nes susirgo pagrindinė kaltinamoji E. Švenčionienė.
Teisme pasirodė tik kiti du kaltinamieji: K. Juraitis ir V. Ivanovas.
Beje, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui besipriešinusios organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui dar pernai lapkritį Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi šalyje kaip keliantį grėsmę valstybės saugumui.
Kaune gimęs vyras turi tik Rusijos pilietybę. Pats jis prieš posėdį sakė, kad kol kas Migracijos departamento sprendimą yra apskundęs teismui. Apie tai, ką darytų, jei bylą pralaimėtų, jis negalvoja.
Beje, V. Ivanovo advokatas po posėdžio minėjo, kad jo klientas net neturėtų būti teisiamas kartu su „Tarptautinės geros kaimynystės forumo“ steigėjais, nes nieko bendro su šia organizacija neturi, jos veikloje nedalyvavo.
„Jis nepripažįsta savo kaltės. Už mintis, už savo nuomonę jis negali būti baudžiamas“, – kalbėjo jo gynėjas Ryšardas Burda, pridūręs, kad V. Ivanovas tik išsakė abejones.
„Kaltinime yra kalbama apie šiurkštų požiūrį į tam tikrus įvykius, į aukas. Tai yra netiesa. Jis gerbia kiekvieną Sausio 13-osios auką. Bet jis užduoda klausimus“, – sakė advokatas.
Delfi primena, kad už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką BK numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.
Šią baudžiamąją bylą sudaro 28 tomai dokumentų.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai, savo iniciatyva atlikę tyrimą, 2022 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydami asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ pripažinti neteisėtai įsteigta ir ją likviduoti. Teismas prašymą tenkino.
