Tik paleista iš kalėjimo moteris sužinojo, kad nors ir nužudė, bet neturėjo kalėti

Daugybę metų 17 metų jaunesnio sugyventinio smurtą kentėjusi ir iš didelio susijaudinimo jį peiliu nudūrusi, o paskui dvi paras prie lavono gyvenusi vilnietė pensininkė Liudmila Mežuk tik paleista iš kalėjimo sužinojo, kad už grotų ji net neturėjo atsidurti – į laisvę lygtinai išleistos nuteistosios skundą išnagrinėję septyni Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjai nusprendė jos veiksmus kvalifikuoti ne kaip tyčinį nužudymą, o kaip nužudymą labai susijaudinus.

„Įvykio metu L. Mežuk buvo staiga labai susijaudinusi dėl neteisėto (sugyventinio) Dmitrijaus B. prieš ją pavartoto smurto ir, atsakydama į dar vieną iš nuolatinių ankstesnių nukentėjusiojo neteisėtų smurtinių poelgių, tuoj pat po gauto smūgio ranka į veidą staiga sudavė jam vieną smūgį turimu rankoje peiliu į krūtinę ir taip jį nužudė“, – išplėstinė LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad moteris turi būti nuteista dėl nužudymo labai susijaudinus.

Anksčiau žemesnių instacijų teismai jos veiksmus vertino pagal kitą baudžiamąjį įstatymą – savo šeimos nario tyčinį nužudymą. Už tai jai buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo metu LAT nusprendė L. Mežuk skirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Nuteistajai buvo paskirtas įpareigojimas – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tiesa, L. Mežuk jau buvo pasiųsta atlikti jai skirtos realios laisvės atėmimo bausmės ir tuomet, kai kasacine tvarka LAT teisėjai išnagrinėjo jai iškeltą bylą, jau buvo išleista lygtinai iš įkalinimo įstaigos. Ji taip pat įpareigota nužudytojo motinai sumokėti 9 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą: „Pagal teismų praktiką, šios kategorijos baudžiamosiose bylose nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos sumą pripažinti per didele nėra pagrindo, nes nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma tyčia ar didžiai susijaudinus, žmogaus gyvybės atėmimu padaryta žala neatitaisoma.“

Kaip pažymėjo nuosprendį pakeitę LAT teisėjai, byloje akivaizdžiai nustatytas naudoto artimoje aplinkoje sisteminio smurto prieš L. Mežuk faktas – tarp bendro gyvenimo saitais susijusių sugyventinių buvo susiklostę įtempti tarpusavio santykiai ir nuolatos vykdavo konfliktų, dėl jų buvo kviesti policijos pareigūnai.

„Konfliktai, prasidėję net prieš penkerius metus, tęsėsi iki pat įvykio, nuo 2015 m., sugyventiniams pradėjus gyventi kartu, – pažymėjo teisėjo Artūro Pažarskio pirmininkaujama išplėstinė kolegija. – Antai 2015 m. policija buvo kviesta vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje, pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš L. Mežuk, pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, byloje nustatyta, kad L. Mežuk buvo sulaužytas šonkaulis. Nustatyta, kad 2017 m. buvo net 3 pranešimai, vienu atveju policiją kvietė Dmitrijus B. dėl to, kad L. Mežuk jo neįleido į namus. Kitu atveju pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš L. Mežuk, pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį„ užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Trečiuoju atveju pranešime nurodyta, kad Dmitrijus B. naudojo fizinį smurtą prieš L. Mežuk, pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nustatyta, kad 2018 me. buvo 4 pranešimai, du kartus pranešėjas buvo Dmitrijus B., jis pranešė apie tai, kad L. Mežuk jo neįleidžia į namus. Du kartus pranešėja buvo L. Mežuk. Nustatyta, kad 2019 m. buvo vienas pranešimas.“

Anot teisėjų, sisteminį smurtą prieš L. Mežuk patvirtina ir medicininiai dokumentai apie jos patirtus kūno sužalojimus, todėl anksčiau bylą nagrinėję teismai klaidingai interpretavo Dmitrijaus B. neteisėtą smurtinį veiksmą – vienkartinį sudavimą L. Mežuk delnu – tik kaip įprastą ir negalėjusį sukelti smurtinių ir emocinių L. Mežuk reakcijų.

„Neteisėtas ar itin įžeidžiantis poelgis gali būti ir paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių“, – pakeisdami nuosprendį teisėjai rėmėsi ekspertų išvadomis, kuriose nurodyta, kad fiziologinis afektas – tai būsena, kuri susiformuoja kaip atsakas į vienkartinį poveikį, kuris kyla staiga ir staiga krenta.

„Nagrinėjamu atveju fiziologinio afekto būsena nebuvo konstatuota dėl to, kad vienkartinį veiksmą sudarė psichotrauminių situacijų (poveikių) visuma, kuri lėmė tapačias fiziologiniam afektui pasekmes – apribojo L. Mežuk gebėjimą visapusiškai vertinti situaciją, numatyti savo veiksmų pasekmes, visiškai kontroliuoti savo veiksmus, – ekspertę citavo teisėjai. – Tokia kumuliatyvinė situacija nulemia ir kitokį susijaudinimo būsenos vystymąsi – sprogimo fazės neišreikštumą, lėtą eigą ir pan. Sąmonėje dominuoja tik afektiniai motyvai, tik emocijos, žmogus nebegalvoja apie tai, kas bus, neplanuoja, neprognozuoja, kas gali vykti toliau ar kokias pasekmes sukels jo veiksmai. Tačiau jis jaučia poreikį veikti, bet nežino ir neranda veikimo būdo, protingų ir konstruktyvių sprendinių ar alternatyvių pasirinkimų. Psichologijos požiūriu šių (afekto ir emocinio susijaudinimo) būsenų priežastys ir pasekmės yra tos pačios, jos kyla kaip atsakas į psichotraumuojančią situaciją ir apriboja asmens gebėjimą racionaliai vertinti situaciją, prognozuoti savo veiksmų pasekmes, kontroliuoti savo elgesį. Tokie psichologijos ekspertės paaiškinimai, detalizuojant ekspertizės akte nurodytas išvadas, rodo, kad įvykio metu L. Mežuk buvo staigaus didelio susijaudinimo būsenos.“

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad L. Mežuk dar 2020 m. vasario 11 d., nuo 17 iki 24 val., savo namuose, išgėrusi taurę vyno, artimoje aplinkoje kilusio konflikto su sugyventiniu Dmitrijumi B. metu, tyčia šiam sudavė vieną smūgį peiliu į krūtinę. Dėl sužaloto šonkaulio ir plaučio vyras nukraujavęs mirė.

Apie padarytą nusikaltimą L. Mežuk pranešė tik vasario 14 d., po vidurnakčio. Prieš tai ji nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vyno butelį.

„Išgėriau ir nutariau iškviesti policiją“, – per apklausą tyrėjams sakė moteris.

Paklausta, kodėl iš karto nekvietė nei greitosios pagalbos, nei policijos, L. Mežuk negalėjo atsakyti: „Nežinau, negaliu paaiškinti.“

Per apklausą moteris pasakojo, kad su Dmitrijumi B. susipažino maždaug prieš 8 metus, o kartu pradėjo gyventi nuo 2015 m. Per šiuos penkerius metus oficialiai neįregistruotoje šeimoje buvo visko: moteris ne kartą kvietė policijos pareigūnus, nes sugyventinis prieš ją smurtavo.

„Dažniausiai konfliktai kildavo, nes Dmitrijus B. prieš mane smurtaudavo“, – sakė L. Mežuk.

Moteris pažymėjo, kad policijos pareigūnus kviesdavo tik išimtiniais atvejais, – dažniausiai su smurtu susitaikydavo.

Anot jos, sugyventinis niekur nedirbo, kiekvieną dieną vartodavo alkoholį, prie šeimos gerovės neprisidėdavo. Tačiau išgerti mėgdavo ir L. Mežuk – ji prisipažino, kad su sugyventiniu girtaudavo, o tada ir kildavo įvairių nesutarimų.

„Tądien, kai nužudžiau Dmitrijų B., į namus grįžau apie 17 val. iš darbo, – pasakojo moteris. – Jis vienas sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Labai supykau ir ėmiau šaukti, kad namuose netvarka, nebuvo pakūrentos krosnys. Namuose buvo šalta, o jis sėdi ir geria alų. Dmitrijus B. mane iškeikė rusiškais keiksmažodžiais, supratau, kad mano priekaištai jam nerūpi. Supykusi atsidariau vyno butelį ir ėmiau jį gerti. Paskui ėmiau gaminti valgyti, kažką pjausčiau peiliu, o Dmitrijus B. toliau keikėsi ir staiga nusirengęs megztinį ir marškinėlius šūktelėjo: „Nužudyk mane!“ Pasakiau, kad nesiruošiu dėl jo sėdėti kalėjime. Mes toliau pykomės, Dmitrijus B. tapo dar agresyvesnis, kartą man smogė į veidą. Supykau – rankoje laikiau peilį ir juo kartą dūriau į krūtinės sritį. Jis iš karto nukrito ant grindų.“

Moteris tikino, kad jos sugyventinis tuo metu dar buvo gyvas, nes esą kvėpavo.

„Po suduoto smūgio peilį numečiau į spintelę, o pati iš virtuvės išėjau į kambarį, atsiguliau į lovą ir užmigau“, – pasakojo ji.

Ryte atsibudusi moteris pamatė, kad Dmitrijus B. ir toliau guli ant virtuvės grindų.

„Aš jo neliečiau, maniau, kad miega“, – sakė L. Mežuk.

Į darbą išėjusi moteris niekam nepasakojo, ką padarė, tačiau neslėpė, jog „viduje išgyveno“ dėl to, kas nutiko. O po darbo namo neskubėjo – užėjo pas kaimynę, pasikalbėjo apie gyvenimą, bet apie nudurtą sugyventinį nė neužsiminė.

„Grįžusi į namus pamačiau, kad Dmitrijus B. ir toliau guli toje pačioje vietoje, – prie jo nebuvau priėjusi, jo neliečiau“, – per apklausą teigė moteris.

Kad sugyventinis yra negyvas, ji teigė supratusi tik kitą rytą, nes Dmitrijus B. ir toliau gulėjo toje pačioje vietoje.

„Be to, jo veidas jau buvo melsvos spalvos“, – teigė moteris.

Bet ir vėl ji policijos nekvietė – nuėjo į darbą siuvykloje, kur kolegoms užsiminė, jog kitą dieną negalės ateiti, nes turi reikalų. Po darbo ji neskubėjo į namus – vaikščiojo po prekybos centrus.

„Kai grįžau vakare, Dmitrijus B. gulėjo toje pačioje vietoje, todėl nuėjau miegoti į savo kambarį – žinojau, kad kitą dieną iškviesiu policijos pareigūnus“, – sakė ji.

Taip beveik tris dienas su nužudytuoju tuose pačiuose namuose pernakvojusi moteris paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad įvykdė žmogžudystę.

Paskambinti bendruoju pagalbos telefonu L. Mežuk ruošėsi net dvi paras – savo draugą nudūrusi moteris prieš kitus žmones bandė apsimesti, jog nieko nenutiko, tačiau tądien, kai kvietė policijos pareigūnus, į darbą nėjo – išvakarėse darbdavius įspėjo, kad darbe negalės pasirodyti, nes turi asmeninių reikalų.

Melavo ji ir Dmitrijaus B. motinai, kuri ieškojo sūnaus – sakė, kad šį ji išvijo iš namų.

Nukentėjusiąja pripažinta Dmitrijaus B. motina pareigūnams sakė, kad konfliktų tarp jos sūnaus ir gerokai vyresnės L. Mežuk kildavo dėl alkoholio vartojimo. Nuolat su sūnumi pokalbių programėle „Viber“ bendravusi moteris neslėpė, kad išgėręs jos sūnus būdavo agresyvus, smurtaudavo.

„Ne kartą L. Mežuk sakiau, kad ji nekentėtų ir mano sūnų išvarytų iš namų, tačiau ši sakydavo, jog jį labai myli“, – prisiminė nukentėjusioji.

Jos teigimu, tądien, kai sūnus neatsiliepė į skambučius, L. Mežuk jai papasakojo, jog Dmitrijų B. pagaliau išvarė iš savo namų, – esą davė 100 eurų ir liepė važiuoti į Visaginą, kur anksčiau šis gyveno.

Niekaip su sūnumi negalėjusi susisiekti Dmitrijaus motina ne kartą skambino L. Mežuk ir prašė padėti šį surasti, o galop paprašė kreiptis į policijos pareigūnus.

„Reikia, kad jie paskelbtų jo paiešką“, – sakė Baltarusijoje gyvenanti moteris.

Nors L. Mežuk žadėjo eiti prašyti pareigūnų pagalbos, tačiau savo pažado taip ir neįvykdė. O tądien, kai bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad sugyventinį nužudė, jo motinai atsiuntė nerimą keliančią SMS žinutę: „Myliu, bučiuoju, visus apkabinu, neprisiminkite manęs blogai.“

Po kelių dienų Dmitrijaus B. motinai policijos pareigūnai pranešė apie nužudytą jos sūnų, be to, netrukus ji internete pamatė straipsnį apie Vilniuje nužudytą vyrą.

„Ten buvo parašytas L. Mežuk namų adresas“, – prisiminė nukentėjusioji.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas „Pagalbos moterims linija“ 8 800 66366 [e-mail] kasdien visą parą „Vilties linija“ 116 123 [e-mail] kasdien visą parą „Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) 8 800 77277 II-VI 16:00-20:00 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 8 800 10 800 Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val. Penktadieniais: 8.00-18.00 val.

SPC kontaktai: Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 [e-mail] Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija 8 603 89833 [e-mail] Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Elektrėnų Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 [e-mail] Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 8 686 60657 [e-mail] Jonavos r. Moters pagalba moteriai 8 618 40044 [e-mail] Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 446 61565 8 616 55877 [e-mail] Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ 8 603 89833 [e-mail] Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras 8 343 59525 8 633 55007 [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras 8 679 31930 [e-mail] Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ 8 603 89833 [e-mail] Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 [e-mail] Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 446 61565 8 616 55877 [e-mail] Kėdainių r. Moters pagalba moteriai 8 618 40044 [e-mail] Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 46 350099 8 650 60094 [e-mail] Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 [e-mail] Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 [e-mail] Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 [e-mail] Mažeikių r. Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 [e-mail] Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 [e-mail] Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 46 350099 8 650 60094 [e-mail] Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ 8 610 10715 [e-mail] Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 46 350099 8 650 60094 [e-mail] Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Plungės r. Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 [e-mail] Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ 8 603 89833 [e-mail] Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras 8 657 87475 [e-mail] Rietavo Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 [e-mail] Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 [e-mail] Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 [e-mail] Šalčininkų r. Moterų informacijos centras 8 650 95216 8 5 2629003 [e-mail] Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ 8 610 10715 [e-mail] Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 [e-mail] Širvintų r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 [e-mail] Švenčionių r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 [e-mail] Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 446 61565 8 616 55877 [e-mail] Telšių r. Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 [e-mail] Trakų r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 [e-mail] Ukmergės r. Moters pagalba moteriai 8 618 40044 [e-mail] Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 [e-mail] Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 [e-mail] Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras 8 5 2616380 [e-mail] Vilniaus r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 [e-mail] Visagino r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 8 686 60657 [e-mail] Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 8 686 60657 [e-mail] SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 [e-mail] Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 [e-mail] Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija 8 603 89833 [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius 8 699 86866 [e-mail] Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras 8 650 95216 [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 [e-mail] Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija 8 618 40044 [e-mail] Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 616 55877 [e-mail] Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 63355007 [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras 8 679 31930 [e-mail] Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 650 60094 [e-mail] Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 605 82331 [e-mail] Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras 8 671 16590 [e-mail] Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" 8 610 10715 [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras 8 428 52177 [e-mail] Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija 8 664 31207 [e-mail]