Apie būsimas naujoves ir pasikeitimus kalbamės su Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininku Gediminu Užubaliu.
– Kas keisis nuo 2024 m. sausio 1 d. įsteigus Regionų administracinį teismą? Ką reikia žinoti visiems Lietuvos piliečiams?
– Manau, kad šios administracinių teismų reformos naudą pajus tiek į teismą besikreipiantys asmenys ir jų atstovai, tiek ir patys administraciniai teismai. Pirmiausia, dėl asmenims nustatytų palankesnių teismingumo taisyklių, įsigaliosiančių 2024 m. sausio 1 d., asmeniui, norinčiam kreiptis į teismą ir veiksmingai dalyvauti jo procese, tai padaryti bus daug patogiau ir paprasčiau, kadangi byla bus nagrinėjama geografiniu požiūriu arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos. Be to, noriu pabrėžti, kad pareiškėjas turės teisę bylą inicijuojančius dokumentus paduoti bet kuriuose Regionų administracinio teismo rūmuose.
Kitas labai svarbus dalykas – tai neabejotina nauda patiems teismams, nes administracinių teismų sujungimas, įsteigiant Regionų administracinį teismą, leis subalansuoti skirtingų teismo rūmų teisėjų ir teismo darbuotojų darbo krūvį. Kartu bus sudarytos galimybės suvaldyti bylų srautus, bus skatinama teisėjų specializacija konkrečių administracinių ginčų srityje. Tikimės, kad taip gerės bylų nagrinėjimo kokybė bei trumpės bylų išnagrinėjimo terminai, bus formuojama vienoda praktika.
Pavyzdžiui, kadangi tik Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja tam tikrų kategorijų bylas (bylas dėl konkurencijos, dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio suteikimo ir kt.), šis teismas per metus gauna daugiausia naujų skundų ir, žinoma, išnagrinėja didžiausią skaičių bylų.
Dėl šios priežasties šiame teisme bylų nagrinėjimas užtrukdavo, nes dėl didelio darbo krūvio visų gaunamų bylų tiesiog nebuvo įmanoma operatyviai išnagrinėti. Ypač sudėtingi buvo 2021 m., kai į Lietuvą iš kaimyninės Baltarusijos atvyko tūkstančiai pabėgėlių, didžioji jų dalis skundė jiems nepalankius Migracijos departamento sprendimus, o Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo šiuos skundus operatyviai išnagrinėti per 2 mėnesius. Pavyzdžiui, 2021 m. teismas gavo 838 skundus dėl prieglobsčio, t. y. 8 kartus daugiau negu ankstesniais metais, 2022 m. jų buvo 504.
Esant tokiai situacijai, proceso dalyviams kitose bylose reikėdavo laukti metus ar daugiau, kol teismas išnagrinės jų bylą. Naujajame Regionų administraciniame teisme visos gautos bylos bus skirstomos visiems teisėjams automatizuotai Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Bylų skirstymo moduliu. Taigi visi naujojo Regionų administracinio teismo teisėjai nagrinės panašų skaičių bylų. Vadinasi, dėl centralizuoto bylų paskirstymo bylos bus nagrinėjamos gerokai operatyviau.
– Viešojoje erdvėje jau pasigirdo nuogąstavimų, kad, dalį bylų nagrinėjant ne Vilniuje, nukentės sprendimų kokybė. Kiek pagrįstos tokios spėlionės?
– Sujungus abu teismus į vieną, teisėjai turės platesnes galimybes specializuotis.
Teisėjų specializacijai tam tikrų kategorijų bylose jau ruošiamasi dabar – birželio mėnesį vyko specializuoti mokymai mokesčių teisės klausimais, spalį planuojami taip pat trijų dienų mokymai.
– Ar keisis ir kiek keisis skundų teismui padavimo tvarka?
– Kaip ir minėjau, pareiškėjas turės teisę bylą inicijuojančius dokumentus paduoti atvykęs į bet kuriuos Regionų administracinio teismo rūmus. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien didžioji dalis gaunamų skundų pateikiama naudojant šiuolaikines informacines technologijas prisijungus prie portalo teismas.lt, todėl fiziškai vykti į teismo rūmus ir pateikti skundą tikrai nėra būtinybės.
Kaip ir šiuo metu, dalis skundų bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso šalys posėdyje nedalyvauja. Bylą nagrinėjant žodine tvarka, labai dažnai vyksta nuotoliniai teismo posėdžiai, pareiškėjai gali juose dalyvauti iš namų ar darbo per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“. Jeigu asmuo neturi galimybės jungtis prie nuotolinio posėdžio, jam bus sudarytos visos sąlygos tai padaryti pasirinktuose teismo rūmuose. Taip pat bylos bus nagrinėjamos ir posėdžių salėse, jei to pageidaus pareiškėjai.
Taigi tikiu, kad įgyvendinama teismų reforma, siekiant priartinti teismą arčiau pareiškėjo, toliau optimizuojant ir efektyvinant administracinių teismų veiklą, prisidės prie teisingumo prieinamumo ir visuomenės pasitikėjimo teismais didinimo, skaidrumo, veiksmingo ir kokybiško teisingumo vykdymo.
