Tikrintojus bene labiausiai nustebino, kad teismų pirmininkai, nepaisydami Valstybės tarnybos įstatymo, ryžosi darbuotojus nepagrįstai pamaloninti aukštesnėmis kategorijomis, garantuojančiomis ir didesnį darbo užmokestį.
Panevėžio apygardos teisme per praėjusius metus kategorijos buvo padidintos net 27 valstybės tarnautojams ir 13 posėdžių sekretorių. Nors jiems nenustatyti aukštesni reikalavimai, nepadidėjo nei jų darbo apimtis, nei atsakomybė, tačiau pakilus kategorijoms šiems darbuotojams papildomai buvo išmokėta 38,7 tūkst. Lt.
„Negalima šitaip elgtis. Tokių pažeidimų teismuose tikrai nesitikėjome rasti“, – „Sekundei“ teigė R.Švedienė.
Valstybės tarnybos įstatymo ignoravimą kontrolieriai įvertino kaip reikšmingą pažeidimą.
Pamalonino priedais
Nuo spalio Panevėžio apygardos teismui vadovaujančio Valdo Petro Meidaus teigimu, aukštesnė kategorijos darbuotojams buvo nustatytos dar prieš jį dirbusio pirmininko įsakymu. Pasak V.P.Meidaus, tokių darbuotojų kompetencija bus vertinama gegužę.
Panevėžio teismai valstybės kontrolieriams taip pat nesugebėjo pagrįsti, už ką praėjusių metų pabaigoje teisėjų piniginės pastorėjo daugiau nei 200 tūkst. Lt: Panevėžio apygardos teismas savo teisėjams prie atlyginimų papildomai išmokėjo 162,7 tūkst. Lt, Panevėžio apygardos administracinio teismo Temidės tarnams teko 51,6 tūkst. Lt.
Nors teismų pirmininkai motyvavo pinigus išmokėję teisėjams už dirbtus viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, tačiau to negalėjo pagrįsti apskaitos dokumentais.
„Be abejo, tai reikšmingos sumos, tačiau vienkartinių priemokų skyrimo teisėjams aprašas buvo patvirtintas tik praėjusių metų gruodžio pradžioje. Matyt, teismai nespėjo pasitvirtinti tokios apskaitos vedimo tvarkos“, – mano R.Švedienė.
Be to, už gerus darbo rezultatus Panevėžio apygardos administracinis teismas metų pabaigoje darbuotojams išmokėjo 33 tūkst. Lt, nors teisės aktuose toks paskatinimo būdas ir nėra numatytas.
Vadina formalumu
Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkas Ramūnas Gadliauskas kontrolierių nustatytus pažeidimus vadina tik formalumu.
„Valstybės kontrolierių nuomonė tokia, o mūsų – kitokia. Įstatymas numato galimybę teisėjams metų pabaigoje išmokėti vienkartines išmokas, tik neegzistavo tvarka, kaip gali būti apskaitomas jų darbas švenčių ar poilsio dienomis. Juk yra bylų, kai reikia priimti sprendimą nepaisant, darbo diena ar ne. Dabar ta tvarka rengiama ir teisėjų darbas bus apskaitomas. Valstybės kontrolė, kaip audito institucija, nori, kad viskas būtų „į lentynėles“ sudėliota“, – aiškino Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkas Ramūnas Gadliauskas.
Pasak jo, kitiems darbuotojams metų pabaigoje priedai buvo išmokėti sutaupius pinigų darbo užmokesčio fonde.
„Tos priemokos buvo paskatinimas už gerą darbą visiems – valytojoms, vairuotojams, teisėjų padėjėjams. Žinoma, šiemet išgyvename sunkmetį, ir apie jokius priedus metų gale nėra nė ko galvoti“, – teigė R.Gadliauskas.
Jo nuomone, įtarti, kad priedus gavę teisėjai pasišildė valstybės sąskaita, būtų neteisinga, kai pati valstybė jiems liko skolinga tūkstančius litų 1999 m. Vyriausybei sumažinus teisėjų darbo užmokestį. Konstitucinis Teismas 2001-aisiais tokį valdžios sprendimą įvertino kaip prieštaraujantį šalies Konstitucijai, ir Seimas įpareigojo valstybę teisėjams grąžinti už 3 metus neišmokėto atlyginimo dalį.
„Iki šiol valstybė kai kuriems teisėjams skolinga 3–4 tūkst. litų, kiti nė nesikreipė į teismą dėl skolos grąžinimo“, – teigė R.Gadliauskas.
Mažiausiai pažeidimų valstybės kontrolieriai nustatė Panevėžio apylinkės teisme. Dėl klaidingai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už poilsio dienas tikrintojams liko neaišku, ar teisingai darbuotojams išmokėti 6,9 tūkst. Lt.