Kaip pranešė LVAT, bylos šalys, siekdamos taikiai užbaigti ginčą, sutarė dėl NŽT sprendimo, kuriuo fiziniam asmeniui suklastotų dokumentų pagrindu buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į miškų ūkio paskirties žemės sklypus, už ką jis vėliau nuteistas, panaikinimo ir iš to kilusių teisinių padarinių pašalinimo.
Bylą nagrinėjusi išplėstinė LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas, o teismui pateikta taikos sutartimi atsakovai pripažino prokuroro reikalavimą dėl minėto NŽT sprendimo panaikinimo.
„Taikos sutartimi bendrovė („ML forest“ – ELTA) įsipareigojo kompensuoti valstybei už šiuos sklypus sumokėdama turto rinkos verte 567 500 eurų sumą pagal pačios NŽT užsakymu atliktą individualų žemės sklypų vertinimą, ir iki kompensacijos sumokėjimo šalys susitarė palikti galioti teismo draudimą perleisti bendrovei nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus“, – nurodė LVAT.
Anot teismo, nurodytomis sąlygomis bylą inicijavęs prokuroras sutiko atsisakyti reikalavimų dėl sklypų išreikalavimo iš bendrovės ir grąžinimo valstybės nuosavybėn bei restitucijos taikymo, priteisiant „ML forest“ naudai piniginę kompensaciją iš asmens, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kuris vėliau mirė, o jo teises ir pareigas perėmė Lietuvos Respublika. Savo ruožtu bendrovė atsisakė apeliacinio skundo ir įsipareigojo nereikšti Lietuvos valstybei jokių turtinių reikalavimų, susijusių su taikos sutartimi.
Kaip skelbė LVAT, kadangi taikos sutartimi iš esmės tenkinami prokuroro ginant viešąjį interesą pareikšti reikalavimai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog šios sutarties sąlygomis yra užtikrinamas viešasis interesas, kad nuosavybės teisių atkūrimas būtų vykdomas tinkamai laikantis specialiojo teisinio reguliavimo nuostatų, susitardamos dėl taikos sutarties sąlygų šalys veikė savo diskrecijos ribose.
Patvirtinus taikos sutartį, administracinė byla nutraukta, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas.
