Teismas: K.Žoromskio paveikslai – Lietuvai, o ne žmonai

Išeivijos dailininko Kazimiero Žoromskio paveikslai priklauso Lietuvai, o ne jo sutuoktinei Kristinai Miklaševičiūtei-Žoromskienei. Taip galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), užbaigęs daugiau kaip 5 metus Lietuvos teismuose trukusį ginčą, kuriuo paveikslus iš Lietuvos dailės muziejaus siekė susigrąžinti dailininko našlė.

„Paveikslai buvo tinkamai, atsižvelgiant į dovanojimo laikotarpiu egzistavusias konkrečias istorines aplinkybes, padovanoti Lietuvai ir kad apdovanotasis – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos dailės muziejaus, dovanas priėmė, yra pagrindas konstatuoti, kad K. Miklaševičiūtė-Žoromskienė negalėjo paveldėti turto, kuris palikėjui jau nebepriklausė“, – paskelbė LAT teisėjai.

Bylos duomenimis, K. Žoromskis 1971-1994 m. Lietuvos dailės muziejui perdavė 370 savo sukurtus meno kūrinius, kurie yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje. Tiesa, 2002 m. patvirtintu oficialiuoju testamentu K. Žoromskis visą savo turtą (taip pat ir tapytus meno kūrinius) paliko savo sutuoktinei, o 2004 m. balandžio 13 d. dailininkas mirė.

Tų pačių metų rugpjūčio 27 d. paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą patvirtinta, kad išvardytų meno kūrinių paveldėtoja yra įpėdinė pagal testamentą – K. M.-Žoromskienė. Su tuo nesutiko Lietuvos dailės muziejus, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdytojas, teisme ginčijęs paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalį dėl 370 dailininko K. Žoromskio kūrinių paveldėjimo.

Muziejaus atstovai nurodė, kad dar prieš testamento surašymą dailininkas savo kūrinius perdavė Lietuvai: didžiąją jų dalį padovanojo muziejui, o kelis pardavė tuometėms valstybės institucijoms.

Kaip pažymėjo bylą išnagrinėjęs LAT, dalis Lietuvos dailės muziejui perduotų paveikslų perdavimo aktų buvo pasirašyta paties dailininko, o dalis – diplomatinių atstovybių ar kitų asmenų ir muziejaus darbuotojų.

„Iš esmės visuose paveikslų priėmimo nuolatiniam saugojimui aktuose net tais atvejais, kai aktų nėra pasirašęs pats dailininkas K. Žoromskis, yra nuoroda apie paveikslų dovanojimą“, – teismo teigimu, dailininko valia apie paveikslų dovanojimą Lietuvai buvo savanoriškai ir vienareikšmiškai aiškiai patvirtinta K. Žoromskio dar 1995 m. rašte Lietuvos premjerui, interviu vienam dienraščiui ir kt.

„Dovanotojo valią patvirtina ir faktas, kad iki pat savo mirties K. Žoromskis valios susigrąžinti savo tapytų paveikslų, eksponuojamų muziejuje, nepareiškė, o dailininko ne kartą viešai nurodytas Lietuvai padovanotų paveikslų skaičius iš esmės atitinka muziejuje saugomų paveikslų skaičių“, – pabrėžė teismas.