Psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai ar kitų specializacijų gydytojai neabejotinai susiduria su asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pasekmėmis, tačiau dažnu atveju šeimos teisės bylose (ir ne tik) naudojamo vienas kito (ar vieno iš partnerių) atžvilgiu smurto „liudininkais“ tampa ir advokatai, į kuriuos asmenys kreipiasi teisinės pagalbos.
Vienos smurtinių santykių aukos delsia kreiptis į teisėsaugos institucijas, advokatus ar kitus specialistus pagalbos dėl vienokių ar kitokių priežasčių sąmoningai slėpdamos faktines aplinkybes apie juos supančią smurtinę aplinką ir net kurį laiką pateisindamos smurtaujančio partnerio veiksmus (pvz., prigimtiniu agresyvumu ar polinkiu į poligamiją), kitos – dėl informacijos stokos ar socialinių įgūdžių negeba atpažinti smurtinių santykių bei savalaikiai priimti racionalių sprendimų.
Tam, kad asmenys gebėtų atpažinti smurtą artimoje aplinkoje ir savalaikiai priimtų sprendimus, peržvelkite smurto artimoje aplinkoje požymius teisiniu aspektu.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir kaip jį atpažinti
Smurtas artimoje aplinkoje – tai sutuoktinio, sugyventinio ar kito asmens, susijusio su auka artimais socialiniais ryšiais bei gyvenančio ir vedančio bendrą ūkį, aktyviais veiksmais ir/ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar finansinis (ekonominis) poveikis, ko pasekoje patiriama fizinė, materialinė ir/ar neturtinė žala. Pabrėžtina, jog smurtas nesirenka lyties. Taigi, smurtautoju artimoje aplinkoje, taip, kaip ir smurto auka, gali būti tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties asmenys. Už smurtą artimoje aplinkoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, reglamentuota ne viename Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) straipsnyje (BK 129 str., 135 str., 138 str., 140 str., 149 str., 150 str., 153 str. ir kt.).
Apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinus smurtautoją (vieną iš sutuoktinių) kaltu, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką santuoką yra pagrindas nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių (smurtautojo) kaltės su visom iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Fizinis smurtas identifikuojamas nesunkiai, kadangi pasireiškia aktyviais smurtautojo veiksmais, t. y. tyčiniu sveikatos sutrikdymu, fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu, auką žalojant (mušant, spardant, stumdant, badant ir pan.), arba nužudymu, naudojant ginklą (-us) ar kitus daiktus (pvz., naudojamus buityje). Smurtautojas, naudodamas fizinį smurtą, siekia sukelti aukai fizinį skausmą, sužaloti ar nužudyti, tokiu būdu galimai pabrėždamas savo fizinį ar socialinį pranašumą ir/ar patenkindamas savo poreikius (pvz., seksualinius).
Seksualinis smurtas – tai vertimas mylėtis prieš asmens valią ir/ar mylėtis nepriimtinu būdu, apsaugos priemonių prieš partnerio valią nenaudojimas ir pan., naudojant fizinę prievartą, bauginimą arba pasinaudojant tuo, kad asmuo negali duoti tam savo sutikimo (dėl bejėgiškos būsenos ligos atveju ir kt.). Šio pobūdžio smurtas dažnai (nors ne visais atvejais) yra lydimas fizinio, o taip pat ir psichologinio smurto apraiškų. Seksualinis smurtas šeimos santykiuose, galintis pasireikšti, kaip minėta, tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties asmenų atžvilgiu, yra jautri tema, kurią tik visai neseniai imta viešai eskaluoti. Nepriklausomai nuo lyties, auka, patirianti seksualinės prigimties smurtą artimoje aplinkoje, dažniausiai dėl tam tiktų suprantamų priežasčių (vaikų, kitų artimųjų, bendradarbių, draugų) vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas ir advokatus teisinės pagalbos ar, juolab, kitu būdu šias aplinkybes viešinti.
Psichologinis smurtas – aukos ar aukai artimų žmonių (giminaičių, draugų) atžvilgiu nepagarbių žodžių vartojimas (įskaitant ir prie kitų asmenų), niekinimas, bendravimo ribojimas su aukai artimais asmenimis, kontroliavimas, atvira arba slepiama neištikimybė, apie kurią auka sužino vėliau bei kurį laiką tai „toleruoja“ ir pan. Smurtautojas, naudodamas psichologinį smurtą, sąmoningai nukreipia savo agresiją, kuri gali pasireikšti atvira, agresyvia forma arba „tyliai“ (per „pajuokavimą“ intymioje aplinkoje ar draugų kompanijoje) į aukai jautrią aplinką, susijusią su aukos religiniais, moraliniais, politiniais įsitikinimais ar kultūriniu bei socialiniu požiūriu, aukos darbu (karjera), laisvalaikio pomėgiais ir pan.
Beje, smurtautojai, kaip rodo praktika šeimos teisės bylose, yra linkę manipuliuodami aukų jausmais, versdami auką jaustis kalta/kaltu ir atsiprašinėti dėl įtemptų santykių, iš esmės pasireiškiančių dėl pačio smurtautojo nederamo aukos atžvilgiu elgesio. Aukos, ne kartą atleisdamos smurtautojams ir vis delsdamos nutraukti smurtinius santykius arba nutraukusios santykius, vėl juos sutikdamos atnaujinti, pasmerkia ne tik save gyventi toksiškame mikroklimate, tačiau ir su jais gyvenančius artimuosius (pvz., vaikus). Negebėjimas atpažinti smurtinių santykių arba nenorėjimas jų savalaikiai pripažinti, manytina, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aukos, patirdamos psichologinį smurtą, ilgą laiką taikstosi su tokia situacija.
Finansinis smurtas – tai smurtautojo aukos atžvilgiu sukuriama finansinė priklausomybė, apribojant naudotis šeimos pinigais, nepagrįstai, be pagrindo kontroliuojant ir ribojant išlaidas (dažniausiai, aukos asmeniniams poreikiams tenkinti), susijusias su aukos gaunamomis darbinėmis pajamomis ir pan. Taip pat smurtautojas auka draudžia siekti išsilavinimo, įsidarbinti, o įsidarbinus – siekti karjeros. Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas, sukurdamas aukos nuo jo finansinę priklausomybę, atimą galimybę aukai priimti savarankiškus sprendimus, disponuoti asmeniniu arba šeimos turtu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiausiai Lietuvoje oficialiai yra fiksuojamas fizinis smurtas, retais atvejais – psichologinis bei finansinis, o tik pavieniais atvejais – seksualinis smurtas. Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, kad psichologinio ar finansinio smurto apraiškos yra sunkiai įrodomos arba sunkiau atpažįstamos, o apie patiriamą seksualinį smurtą aukos, kaip minėta, dėl subjektyvių priežasčių, nors ir esant įrodymams, vengia viešinti. Smurtas artimoje aplinkoje vis dar išlieka paslėptas reiškinys, kurio tiksliems skaičiams nustatyti trūksta duomenų (dažniausiai dėl patiriamo smurto kreipiasi teisinės pagalbos moterys ir tik pavieniais atvejais – vyrai).
Smurtas – pagrindas nutraukti santuoką dėl vieno arba abiejų sutuoktinių kaltės
Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) trečioje knygoje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK normose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.
Taigi, apkaltinamuoju nuosprendžiu teismui pripažinus asmenį kaltu (ir) dėl smurto artimoje aplinkoje, yra teisinis pagrindas, nagrinėjant civilinio proceso tvarka bylą dėl santuokos nutraukimo, santuoką nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės su visais iš to išeinančiais teisiniais padariniai (teismui pripažinus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl šalių iširusios santuokos, gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių padalinimo principo, apribota tėvo/motinos valdžia į nepilnamečius vaikus, maksimaliai sumažintas tėvo/motinos bendravimas su nepilnamečiais vaikais ir pan.).
Nedelsiant ieškoti pagalbos
Kas lemia vieno iš sutuoktinių (sugyventinių) arba abiejų sutuoktinių (sugyventinių) vienas kito atžvilgiu smurto naudojamą – visuomenėje susiformavę ir vis dar gajūs lyčių stereotipai (pvz., asmens „pareiga“ aptarnauti kitą buityje, mylėtis su vyru ir auginti vaikus) ar charakterio savybės, nulemtos/susiformavusios dėl tam tikrų veiksnių (atsinešto „archajiško“ požiūrio iš šeimos, vaikystės traumų ir pan.), matyt, galėtų į šiuos klausimą atsakyti sociologai, psichologai ar psichiatrai – psichoterapeutai. Nors, pripažintina, nevalia kištis į sritį, kurioje nesi profesionalas, tačiau advokatai, prieš suteikdami kvalifikuotą teisinę konsultaciją, dažnai nevalingai atlieka ir psichologo funkciją, išklausydami savo klientus (galimai smurtinių santykių aukas) ir paskatindami juos nedelsiant ieškoti pagalbos (ir ne tik teisinės).
Taigi, matant ar nujaučiant santykyje su savo gyvenimo partneriu (sutuoktiniu ar sugyventiniu) smurtinio elgesio apraiškas, patartina nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistais, tame tarpe ir su advokatais, bei savalaikiai priimti sprendimui, siekiant išvengti nepataisomų padarinių ar pasekmių, paliksiančių ženklią žalą savo ir artimųjų psichinei ir/ar fizinei sveikatai.
| Bendrojo pagalbos centro numeris – 112. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
