Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė pažymi, kad visgi teismų praktikoje sprendžiant ginčus, kylančius iš rangos teisinių santykių, konstatuota, kad sutarčių laisvės principas neriboja galimybės rangos ir subrangos santykius suformuoti kitokiu būdu, t.y., sutartimi šalys gali pakeisti užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykius, teisių ir pareigų ribas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011 išaiškino, jog galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas nustatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to, pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje.
Advokatė pažymi, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. užsakovą, generalinį rangovą ar subrangovą, jeigu yra sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos.
Ypatingai toks trišalis susitarimas yra naudingas subrangovui tais atvejais, kai rangovas tampa nemokus. Nesant trišalio susitarimo ir rangovui neatsiskaitant su subrangovu, pastarasis neturi jokios reikalavimo teisės į užsakovą. Tokiu atveju, šalių santykiams taikomas sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, jog sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir nesukuria teisių ir/ar pareigų tretiesiems asmenims.
Advokatė S. Akelaitienė pažymi, kad praktikoje pasitaiko atvejų ir sutarties uždarumo principo išimčių, kai šalys sutartyse nusimato įvairias išlygas trečiosios šalies naudai. Pavyzdžiui, generaliniai rangovai tiek rangos, tiek subrangos sutartyje neretai numato išlygą, leidžiančią užsakovui reikšti tiesioginius reikalavimus subrangovui dėl tinkamo sutarties įvykdymo ir garantinių įsipareigojimų vykdymo. Sutikęs su tokia išlyga ir pasirašęs sutartį, subrangovas tampa atsakingas ne tik prieš generalinį rangovą, bet ir užsakovą ar kitą nurodytą trečiąjį asmenį.
Antroji teismų praktikoje suformuluota taisyklė – reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, tuo tarpu, kiti asmenys gali reikšti reikalavimus tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido. Vadinasi, tais atvejais kai yra sudaroma standartinė sutartis, pagal kurią užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo teisiniai santykiai yra aiškinami pagal bendrąją taisyklę, subrangovas į užsakovą, arba užsakovas į subrangovą tiesiogiai gali kreiptis tik tokiu atveju kai generalinis rangovas perleidžia tokią teisę.
Pastebėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog subrangovo reikalavimo teisė į atliktų darbų apmokėjimą tiesiogiai į užsakovą gali būti nukreipiama tada, kai generalinis rangovas (pradinis kreditorius) perleidžia turimą reikalavimo teisę į užsakovą (skolininką) subrangovui (naujajam kreditoriui). Advokatė pažymi, kad tokiu atveju subrangovas, vadovaudamasis reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą su prašymu dėl skolos priteisimo tiesiogiai iš užsakovo. Šiuo atveju, reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu, subrangovas veikia ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-616/2006; 3K-3-199/2008, e3K-3-24-969/2020 ir kt.).
Atitinkamai užsakovui, sudarius sutartį tik su generaliniu rangovu (ir nenumačius reikalavimo teisės išlygos subrangos sutartyje), teisė reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui, atsirastų tik tuo atveju, jeigu generalinis rangovas jam ją būtų perleidęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tokia reikalavimo teisė užsakovui atsiranda ir tais atvejais, kai generalinis rangovas pripažintas pasibaigusiu juridiniu asmeniu ir nutarta jį išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Kitaip tariant, generalinis rangovas bankrutuoja. Vadinasi, tokiu atveju užsakovui nėra jokių kliūčių reikšti tiesioginį ieškinį subrangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-257/2014).
Taigi apibendrinant, Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė S. Akelaitienė pabrėžia, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Tai reiškia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas gali būti pripažintas sutarties pažeidimu, už kurį bus atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Atsiradus nepalankioms sąlygoms, vienos iš šalių atsisakymas vykdyti sutartį negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį arba kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Todėl pasirašant sutartį, kiekvienu atveju ypatingai svarbu įvertinti visas iš jos kylančias rizikas, tiek prieš sutarties kontrahentą, tiek ir prieš trečiuosius asmenis.
Tais atvejais, kai subrangos sutartimi subrangovui numatyta atsakomybė ne tik generalinio rangovo, bet ir užsakovo atžvilgiu, advokatė rekomenduoja reikalauti, kad būtų įtraukta ir sąlyga dėl užsakovo tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu, rangovui tapus nemokiam.
Advokatė S. Akelaitienė taip pat atkreipia dėmesį, kad priešingu atveju, nenustačius nuostatos dėl tiesioginių subrangovo santykių su užsakovu, subrangovas negali reikšti reikalavimo užsakovui sutarties pagrindu, o generalinis rangovas negali remtis aplinkybe, kad jis su subrangovu neatsiskaito dėl to, jog su juo neatsiskaito užsakovas.
