Dažnai savivaldybės, rengiančios viešojo maitinimo konkursus, nesistengia sukurti maksimaliai pritaikytas, teisiškai pagrįstas ir vaiko interesus apsaugančias sąlygas, tiekėjo atrankos kriterijus. Pastaruoju metu teisininkų bendruomenei abejonių ir pagrįstų įtarimų kelia už 0,00 lito savivaldybių perkamos maisto gamybos paslaugos.

Į maisto gaminimo paslaugų kainą turėjo būti įtrauktos visos tiekėjo išlaidos, susijusios su šia paslauga – aptarnaujančių darbuotojų atlyginimai, komunalinių paslaugų mokesčiai, transportas, išlaidos indams plauti, patalpoms valyti, patalpų einamojo remonto išlaidos ir pan. Kai maistą tiekti norintis tiekėjas sutinka gaminti už 0,00 lito, kyla klausimų, ar sąžininga, ar užtikrinamos kokybiško maisto vaikams tiekimo sąlygos.

Daugelis savivaldybių dėl maitinimo paslaugų kainodaros suvokimo stokos, sudaro galimybę konkurso sąlygose pateikti tokias maisto gaminimo paslaugų kainas, kurias vėliau patikrinti ar jos yra pagrįstos yra labai sunku.

Pasitaiko atvejų, kai pačios savivaldybės yra nusimačiusios, jog suplanuotos sutarties vykdymo sąnaudos (pvz. tokios komunalinės išlaidos kaip patalpų šildymas, vanduo, elektros energija) yra didesnės negu konkurso dalyvio pasiūlyme pateiktos. Konkurso dalyviai aiškina, kad komunalines išlaidas ir kitas sutarties vykdymo sąnaudas dengs mokamų maitinimo paslaugų sąskaita, t.y. paslaugų už kuriuos sumoka ne perkančioji organizacija, o patys vaikų tėvai, taip pat ir pedagogai. Savivaldybėms turi svarbu prieš pasirašant sutartį įsitikinti jog laimėtojas paslaugas tieks ne maisto kokybės o kitų paslaugų sąskaita.

Tomas Kajackas
Įprastai viešuosiuose pirkimuose yra reikalaujama dalyvio, kuris pateikė neįprastai mažą kainą, pagrįsti tokį pasiūlymą t.y. pateikti įrodymus, jog už siūlomą kainą dalyvis bus pajėgus įvykdyti sutartį. Nepateikus kainos pagrindimo įrodymų, dalyvio pasiūlymas turi būti atmetamas. Tačiau verslininkai, būdami profesionalūs rinkos segmento dalyviais, gerai išmano paslaugos kainodarą ir puikiai išnaudoja konkurso sąlygų trūkumus. Dažnu atveju, dėl konkurso sąlygų trukumų (neracionaliai nustatytų pasiūlymo vertinimo kriterijų) keli konkurso dalyviai nurodo nulines reikšmes ir jų pasiūlymai yra vienodomis kainomis.

Nors tiekėjų pasiūlymuose nurodytos vienodos kainos savaime nereiškia jų tarpusavio konkurencijos dalyvaujant viešajame pirkime apribojimo, planuojant pirkimą siūlytina apsvarstyti konkurso sąlygų pasiūlymų vertinimo kriterijaus pakeitimą iš mažiausios kainos vertinimo į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimą. Tokiu atveju, kaina nebūtų lemiamas pasiūlymo vertinimo kriterijus.

Savivaldybė, siekdama didesnio pasiūlymuose pateikiamos informacijos aiškumo, detalumo, turėtų pačiose konkurso sąlygose smulkiau išskaidyti maisto gamybos paslaugų kainos sudėtines dalis, galbūt net reikalauti konkurso dalyvių iš anksto pasiūlyme nurodyti kokiomis pajamomis būtų dengiamos maisto gamybos išlaidos, jei pasiūlyme nurodyta maitinimo gamybos paslaugos kaina yra nulinė.

Savivaldybei, turinčiai blogos patirties dėl tiekiamo maisto kokybės, reikėtų planuojant pirkimą (konkurso sąlygose, maitinimo paslaugų sutarties projekte) numatyti griežtesnes prevencines priemones maisto kokybei užtikrinti.

Tai galėtų būti žymiai griežtesnė maisto kokybės patikrinimo tvarka, didėjanti paslaugų tiekėjo atsakomybė už netinkamos kokybės maisto produktus, galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ir pan. Numatytos sankcijos, baudos atgrasintų piktnaudžiauti norinčius tiekėjus siūlyti nulines kainas ir kompensuoti patirtas išlaidas maisto kokybės sąskaita.

Straipsnio autorius yra advokatų kontoros Tark Grunte Sutkiene ir partneriai viešųjų pirkimų teisės ekspertas.